Įprastai biscotti ruošiami užminkant tešlą, suformuojant kepaliuką ir jį iškepant, o tada supjaustant riekelėmis. Šie – kitokie, biskvitiniai, kai standžiai išplakami baltymai, o užmaišyta tešla supilama į kepimo formą. Gardu ir vienaip, ir kitaip, bet antrieji man labiau prie širdies – traškesni, bet ne tokie trapūs. Iškepusį biskvitą nesunku supjaustyti plonomis riekelėmis, tik prireiks labai […]
desertai
Your hand and your mouth agreed many years ago that, as far as chocolate is concerned, there is no need to involve your brain. – Dave Barry Man labai patinka šie amerikiečio humoristo žodžiai, tikriausiai daugelis jiems linkčiojate. O aš labai linkčioju sausainiams. Jie baisiai geri. Traškūs krašteliai, minkštas viduriukas, sutrūkinėję, lyg ilgai lietaus nemačiusi […]
desertai
Niekada nebuvau kavos žmogus. Atsimenu, paauglystėje teta, skeptiškai kilstelėjusi antakį, kai raukydavausi prieš jos puodelį, žadėdavo: įstosi studijuoti – tikrai tokia pavirsi. Nepavirtau. Nors buvo visaip. Ketvirtadalis šaukštelio kavos į karštą vandenį (nes visi nuo kažko pradeda), tirpi su pienu (ar kondensuotu), latė iš popierinio puodelio, juoda iš aparato ir du šaukšteliai cukraus patyliukais, kai […]
desertai
Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai po gero deserto atrodo, kad diena pasisekė? Tai štai, ir […]
desertai
Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs stiebeliai, iš kurių verdamas kompotas. O šiemet, po ilgos pauzės, […]
desertai
Tikiu, kad kiekviena šeima turi savų receptų, nuo kurių nupučia dulkes vos keliskart per metus. Ne įprastiems savaitgalio pietums. Šventėms. Štai mano mama kasmet ruošia tinginį. Tiksliau, kelis. Mat vienas (didesnysis!) visuomet lieka namuos, o mažesnįjį vežamės į giminės susibūrimą. Jis tikrai puikus, kitoks ir negali būti. Žinodavom viena: nereikėdavo žvilgčioti į kalendoriaus lapelį norint […]