ir kita gyvenimo poezija + proza
Kai aną savaitę sustirę sukritom į jaukią vietą sušilti, daug negalvodami paprašėm dienos sriubos. Skaniai nuskambėjo padavėjo ištartas kodinis „bulvienė” – o pirmas įspūdis renkantis maistą mane retai apgauna. Ir sriuba buvo puiki! Soti, karšta, daug daržovių, mėsos kukulių – jaukus paprastas maistas. Grįžusi namo, […]
Minkštos šviesos, rusvų tonų, prigesusios saulės ir obuolių pyragų metas. Kažkada čia jau esu rašiusi: kai nežinai, ką kepti, rinkis obuolių pyragą. Tai desertų karalystės klasika, nepavaldi jokioms madoms. O šiemet obuolių tiek, kad net šalia namų esančiame draustinyje, kuriame kažkada buvo kaimas, netikėtai atradau saldinių […]
Toms dienoms, kai nesinori forsuoti, verstis kūliais ir mėginti nustebinti. Ir dar – eilinįsyk pamėginti vaiką supažindinti su daržovėmis :) Paprikos, aišku, fui bet kokio pavidalo, bet hello hello, brokolis buvo beveik įskaitytas! Patiko ir man. Receptas pasiduoda variacijomis, o paprasti dalykai, juk žinot, yra […]
Yra receptų su didele istorija. Ir yra tokių dalykų, kurie tam tikru metu sukuria tam tikrą nuotaiką. Žinot, kaip būna, kai kur nors Venecijoj ant vienų iš gausybės laiptų lydi saulę ir geri čia pat, už kampo esančioj parduotuvėj, pirktą vyną? Vynas atrodo nežemiško skonio. […]
Kiekvienas žinome savų šildymosi būdų. Namie šalta. Trejos poros kojinių, vilnonis megztinis, daug arbatos. Atidaryta įkaitinta orkaitė vietoj šildytuvo. Kiek per daug laiko duše. Kepami pyragai, jaukūs pledai, šokiai pagal random radijo dažnį, kas dar? Turbūt sriubos, troškiniai su čiliais, iš esmės bet kas, kas šildo […]
Minkštos spalvos, lyg prisimerkusi saulė, švelnus lyg vasara, lyg jau nebe oras, jausmas, kad kažkas neišvengiamai praėjo, bet kai kas dar tik bus, ir obuoliai – rugsėjo nesumaišysi su niekuo. Obuolių pyragų metas sutampa su rudens pradžia, bet juk tai aksioma ir konstanta, jiedu susiję neatskiriamai, […]
