Atlingavo liepa. Tokia, kokios ir laukiau: karšta, saulėta, gaivi vakarais, ką tik nulijus, ankstyvais rytais pasidengianti rasa. Beprotiškai galvą susukanti kvapniais liepų žiedais tyliomis dienomis be vėjo. Atostogomis. Neišbrendamomis pievomis. Tingiomis katino dienomis. Kažkur skaičiau, kad ilsėtis – tai nesvarstant priimti visa tai, ką tau siūlo pasaulis. Taškytis vandeniu. Degintis ant lieptelio. Riedėti dviračiais. Eiti […]
pietūs
Žavinga senoji prieplauka, būriai laivų ir žuvėdrų, saulės kamuoliukas virš galvų kiaurą dieną, o kartais – iš kojų verčiantis mistralis. Žvejų tinklai, sumesti ant kranto, ir kasdienis žuvų turgus. Laivą supančios bangos ir sūrūs purslai, įsirausę į plaukus, laižantys veidus ir lūpas. Siauros, stačios ir kažkodėl senąjį Vilnių menančios gatvelės. Namai ir spalvingos langinės. Laipteliai […]
ir vegetarams
Už kelių posūkių, į pietus Miško gatvele nuo mūsų namų durų, kairėje palikęs parką su dvaru, voverėm ir lapėm, o dešinėje, tolėliau, kino teatrą, gali rasti ilgą gatvę ir daržovių turgų. Gausų ir triukšmingą – patį geriausią dalyką šioje Miesto dalyje. Neįprastas čia turgus. Niekas nesidera, nes daržovės parduodamos dubenimis: vienas dubuo – vienas svaras, […]
Gyvenimas su manimi krečia pokštus. Supurto nusistovėjusią kasdienybę, sudrebina požeminiais smūgiais ir stebi atsitraukęs, kaip susitvarkysiu. Aš tvarkausi. Kol kas tvarkausi. Kai jau visai galva susisuka, užsidarau virtuvėje ir kepu pyragus. Būtent saldumynų gaminimas mane veikia itin teigiamai. Namai pakvimpa cinamonu, vanile, kardamonu ar gvazdikėliais, šviežiomis bandelėmis ir sausainiais. Riekė pyrago, žiupsnelis lengvo pudros sniegelio […]
~~~ www.flickr.com Už lango po truputį plinka klevai. Namie šalta. Net katinas pamėgtą vietelę šaltoje vonioje iškeitė į mūsų jaukią lovą – būtinai ant pagalvės ir dar geriau, jei po antklode. Tik ūsai ir uodegos galiukas kyšo. Prabunda, iškiša gaiviai drėgną rausvą nosytę, sumirksi dvispalvėmis akutėmis ir toliau sapnuoja. Turbūt peles. Lėtai slampinėju po namus […]
maisto fotografija
~~~ Ar jums nebūna dienų, kai, atrodo, nors kūliais verskis, norisi ko nors saldaus? Nekalbu apie šokoladą. Neturiu omeny ir saldainių. Pyrago? Keksiuko? Bandelės? Kokosinės, cinamoninės, varškinės? Su pienu ar be? Bent orinio sausainiuko? Mano kieman tokios dienos užsuka. Dažnai. Užlekia pasisvečiuoti ir paerzinti. Tuomet puolu siaubti virtuvę ir sukti galvą iki tol sau ramiai […]