ir kita gyvenimo poezija + proza
Namuos žiemos pabaigą žymėdavo Knygų mugė, o pavasarį visad skaičiuodavau nuo Užgavėnių ir Kaziuko. Labiau nuo Kaziuko. Po darbo, per pietų pertrauką arba šeštadienį įsimaišydavom į spalvingą Senamiesčio minią ieškodami kvapų, skonių ir darbščių rankų sukurtos estetikos. Kvepėdavo kažkur verdama žirnių košė, ant ugnies čirškinamos […]
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie […]
Virtuvėj skamba balsai, antram aukšte girgžda grindys ir trinksi durys, kažkas ką tik grįžo iš darbo, kažkas dar tik valosi batus ir pasakoja istorijas, o aš užleidžiu užuolaidas nuo miesto šviesų ir garsų. Dar gurkšnis karštos arbatos, dar dvi riekės pyrago. Dar vienas rytas ir […]
Ši sriuba yra beveik iš nieko. Daržovės sezoniškos, todėl kainuoja praktiškai centus. Tikrai taip, nes mūsų taupymo akcija įgauna pagreitį. Medumi paskanintą auksinę morkų sriubą skiriu tiems, kurie mėgsta išgrynintą skonį ir jaukias spalvas; tiems, kuriuos sulijo; paniurusiems ir kamuojamiems rudeninės melancholijos; peršalusiems ir praradusiems […]
Duonkepės vis dar neturiu. Ir kol kas nežadu įsigyti. Kam, kai štai tokią (nykštys į viršų) duoną galima išsikepti namuose esančioje orkaitėje. Iš miltų, morkų, riešutų, jogurto, pieno. Ir šiek tiek sodos. Sako, įvairių variacijų soda bread populiari Airijoje. Mano žmogus, kuriam teko laimė lankytis […]
~~~ Taigi, tortas. Niekad nemaniau, kad morkų tortas gali būti toks… na… fantastiškas – lengvai pasakyta. Fantastiškai fantastiškas. Pirmasis, gamintas mano rankomis (pasigyriau :) Su mascrapone glaistu, mmm… ~~~ ~ morkų tortas su mascarpone sūrio glaistu ~ Tortui: 1/2 stiklinės rudojo cukraus 1/2 stiklinės granuliuoto […]
