Kai šąla nosis ir pirštų galiukai, kai šilumos norisi gerokai dažniau nei iki šiol, kai vilnonės, močiutės kantriai megztos, kojinės virsta didžiosiomis gelbėtojomis ir kai vitrinos ima žibėti, o savaitgaliais žmogučiai keliauja namo nešini spalvingais dovanų maišeliais, širdelę kutena laukimo jausmas. Kai kalendoriaus žymeklis pajuda link gruodžio, aš pradedu dienas skaičiuoti atbuline tvarka. 24 dienos […]
ir vegetarams
Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu bei žiupsneliu aitriosios paprikos. Auksinė, kvapni, kupina skonių ir… ai, ji tiesiog puiki. Dar puikesnė antrą arba net ir trečią dieną, kaip ir daugelis panašių rudeniškų ir daržovinių patiekalų. O […]
pusryčiai
Namuos žiemos pabaigą žymėdavo Knygų mugė, o pavasarį visad skaičiuodavau nuo Užgavėnių ir Kaziuko. Labiau nuo Kaziuko. Po darbo, per pietų pertrauką arba šeštadienį įsimaišydavom į spalvingą Senamiesčio minią ieškodami kvapų, skonių ir darbščių rankų sukurtos estetikos. Kvepėdavo kažkur verdama žirnių košė, ant ugnies čirškinamos rūkytos dešrelės, viliodavo glazūruoti riestainiai, pyragai ir meduoliai. Grybukai! Visad […]
kepyklėlė
Virtuvėj skamba balsai, antram aukšte girgžda grindys ir trinksi durys, kažkas ką tik grįžo iš darbo, kažkas dar tik valosi batus ir pasakoja istorijas, o aš užleidžiu užuolaidas nuo miesto šviesų ir garsų. Dar gurkšnis karštos arbatos, dar dvi riekės pyrago. Dar vienas rytas ir vakaras už lango, ir dar savaitė kalendoriuje. Iki pavasario. Bet […]