Šiemetė vasara mane pasigrobė. Senokai neturėjau jos tokios vėjavaikiškos, kai rytai būna labai ilgi, o vakarai, regis, nesibaigiantys. Kartais šiek tiek per daug angliavandenių ir pietų miego, kartais – vyno, knygų (per pusantro mėnesio – penkios, buvau klaikiai pasiilgusi skaityti sau, o ne darbo reikalais), pasivaikščiojimų, pokalbių, bet daugiausia – tiesiog švento nieko neveikimo, dykinėjimo […]
maisto fotografija
Iš dalies man patinka, kad nepaliekate komentarų. Jaučiuosi lyg rašydama asmeninį dienoraštį, kurį smalsi sesė žino, kur laikau, ir naktimis tyliai skaito, nieko man nesakydama. Tinklaraštis – apskritai gerokai asmeniškesnė erdvė už socialinius tinklus. Lėtas maistas ir lėtas laikas – to instagrame jau seniai nebėra. Tinklaraštyje niekada nežinai, kas užsuks į svečius, bet visada supranti, […]
be cukraus
Kol mano sportas vis dar laukia savo eilės (žinau, kad žodžiai nėr laiko yra klišė ir saviguoda), sportuoju su dukra ant rankų, labai ilgais pasivaikščiojimais po parką ir… daug galvodama apie maistą. Iš tiesų kūrybiniai reikalai vis suteikia galimybę improvizuoti, nenuskęst rutinoj ir išbandyt sveikesnes maisto alternatyvas. Iškart prisipažįstu: man labai nepatinka žodis glotnutis. Gal […]
desertai
Šį kartą ant stalo ji rado mažą buteliuką. „Pirma čia jo tikrai nebuvo“, − pamanė Alisa. Prie buteliuko kaklelio buvo pririšta kortelė, o ant jos labai aiškiai, didelėmis raidėmis parašyti žodžiai: „IŠGERK MANE“. Ėmusi rašyti tinklaraštį nė nenumaniau, kur jis mane nuves. Prasidėjęs kaip žaidimas ir vieta susikaupusiai kūrybinei energijai išlieti, tinklaraštis augo kartu su […]
kepyklėlė
Mano saujos pilnos vasaros ir serbentų. Mintys – vėjo ir atostogų. Dienos šiltos ir kvapnios, lyg puodelis arbatos su ramunėlėmis. Murkia sau po nosimi ir neskuba baigtis. Ir miestas kvėpuoja vasara. Mažiau judesio, daugiau ramių vakarų, žemę šluojančių suknelių, grindiniu riedančio juoko ir nesibaigiančių pasivaikščiojimų. Kasryt pirmieji spinduliai šiltais pūkais krenta ant veido – saulė […]