Labai rudeniška. Su morkomis ir moliūgais, lengvai kepintomis kokoso drožlėmis, trupučiu česnako, neįkyriai antrame plane liekančiu kokosų pienu ir maloniai liežuvio galiuką kandančiu imbieru, kariu bei žiupsneliu aitriosios paprikos. Auksinė, kvapni, kupina skonių ir… ai, ji tiesiog puiki. Dar puikesnė antrą arba net ir trečią dieną, kaip ir daugelis panašių rudeniškų ir daržovinių patiekalų. O […]
kepyklėlė
Virtuvėj skamba balsai, antram aukšte girgžda grindys ir trinksi durys, kažkas ką tik grįžo iš darbo, kažkas dar tik valosi batus ir pasakoja istorijas, o aš užleidžiu užuolaidas nuo miesto šviesų ir garsų. Dar gurkšnis karštos arbatos, dar dvi riekės pyrago. Dar vienas rytas ir vakaras už lango, ir dar savaitė kalendoriuje. Iki pavasario. Bet […]
gardžios dovanos
Su kiekviena diena ir nuplėštu kalendoriaus lapeliu vis labiau pakvimpa cinamonais, karštu vynu ir mieliniais pyragais. Kasdien vis sparčiau artėjančia žiema, šaltu šerkšnu, apgobiančiu gatves, debesis ir blakstienas. Laukimu. Besibaigiančio rudens susipynusios dienos dvelkia ilgesiu – rankų, šilumos, tylaus arbatinuko dūzgimo, ankstyvų rytų krentant snaigėms, atsargiems žingsniams traškant senutėliu parketu. Kvepiant šventėmis. Atsibusti, gulėti užsimerkus, […]
kepyklėlė
Po ratais pinasi rūko kamuoliai, o veidrodėliai apsitraukia mažučiais rasos lašeliais. Namuose vakarais sandariai užvėrusi langus pagaunu save ieškant šilumos indiškos arbatos puodelyje drauge įsirausus į storesnį megztinį. Lietus ima atrodyti lietuviška ypatybė, su kuriuo ilgainiui susidraugauji – tereikia lietpalčio, margos skaros, patikimesnių batelių ir didelio skėčio. Vis dėlto širdyje šiltai geltona. Nuo vis dar […]