Mano vienas mėgstamiausių derinių su kriaušėmis – klasikinis: kriaušės su mėlynojo pelėsio sūriu ir graikiniais riešutais, pašlakstytos medumi ant skrebučio, kepto orkaitėj, kol išsilydo sūris. Šįkart kriaušes sukepiau į sumuštinius. Derinys paprastas: kriaušės, kumpis, mocarela ir čatnis. Jo turėjau bruknių su čili ir kriaušėmis. Savo nuožiūra dar įdėjau svieste keptų traškių šalavijų lapelių. Sumuštiniuose žaidė […]
mėsiška
Tai yra #foodporn mano akimis. Viskas taip tobulai dera – ir gomuriui, ir akims (o estetiniai ir skonio niuansai linkę papildyt vienas kitą), kad privalėjau viskuo pasidalinti su jumis. Skrebutis, pesto, kumpis, mocarela, keptas kiaušinis. Penki ingredientai – kaip penki pojūčiai, kurie visi telpa viename recepte. Esate girdėję kepantį kiaušinį? Užuodę grūdamas prieskonines žoleles? Piršto galiuku […]
pietūs
Ilgasis savaitgalis buvo beprotiškas. Trys dienos darbo ir įvairaus plauko iššūkių (ar esate kepę pyragą 2 valandą nakties, nes pirmas tiesiog… neiškepė?), galvojimų ir apsigalvojimų, postprodukcijos tvarkymo iki paryčių ir namų, apverstų aukštyn kojomis. Mažai miego, daug įtampos, bet dar daugiau malonumo! #myliusavodarba ir džiaugiuosi kiekviena galimybe kurti. Paniurzgėsiu kitą kartą :) Namuose po savaitės […]
mėsiška
Vasara lygu kepsniai ant grotelių. Ir jiems reikia pačių geriausių sudedamųjų. Pirmiausia – mėsos. Man skaniausia jautienos nugarinė, ji – tobula mėsa didkepsniams, o šie, supjaustyti plonomis juostelėmis, idealiai tinka sumuštiniams. Tada dar reikės duonos – skaniausios ir šviežiausios, kokią rasit. Daržovių – man su jautiena dera paprasčiausios salotos ir bazilikai, papildomo skonio suteikia kepintos […]
duona
Žinot, kaip būna, kai ką nors gamini su mintim greičiau greičiau, nėr čia kada prie puodų stovėt, bet principai neleidžia nusileist kokybei? Tai štai, šitam avinžirnių ir špinatų karyje ir indiškoj duonelėj (tai yra visiškas londonietiško naano analogas; tie papločiai man iki šiol sapnuojas) tos kokybės su kaupu. O turint minty, kad laiko sąnaudos […]
pietūs
Ruduo – spalvingas. Ir nežinau, kas dar galėtų prilygti pomidorų spalvų paletei. Bent jau lėkštėje – mažai kas. Raudoni, geltoni, violetiniai, beveik juodi, žali… Jie puikūs. Ir jų norisi daug. Itališkų salotų su pomidorais, mocarela ir bazilikais negaliu atsivalgyti. Gero, suprask, tikro, suprask, tobulai prinokusio pomidoro nenurungs niekas. Jis prinoksta iki saldumo, jį kandant varva […]