Avietiniais bučiniais palydėjom vasarą. Lengvai ir labai kvapniai. Ir visai nesvarbu, kad pirmieji lietūs jau plauna namų langus, o už lango augančio klevo sruogos po truputį rausta. It tos avietės, kurių vis dar gausu sode. Didžiulių ir labai saldžių. Sugėrusių saulę, nuglostytų švelnaus vėjo. Jei labai skubi, šis desertas – tau, skaitytojau. Greitas ir nesudėtingas, […]
ir vegetarams
Nors rytai nubunda rasoti, o vakarai nugrojami žiogų, vasaros dar neskubu paleisti. Kartais po vakarinių pasivaikščiojimų parke ima šalti rankos ir nosis, bet užsispyrusi neslepiu suknelių trumpomis rankovėmis ir valgau ledus. Nė dienos neįsivaizduoju be salotų ir kas savaitę pagaminu po stiklainėlį kvapniojo pesto. Ir visgi mano vėjavaikiška vasara kaip, tikriausiai, ir tavo, skaitytojau, po […]
desertai
Už lango – beįpusėjęs vasaris. Žiema po trupinėlį ritasi nuo kalniuko, kad ir kaip nenoromis dar retsykiais atsinešdama kelias saujas sniego ir šalčio, pilko dangaus ir pastirusių žvirblių. Itin pritrūkusi saulės, visą dieną žibinu šviesą, geriu arbatas su skaisčiais citrinos griežinėliais ir gaminu ryškiaspalvį lietinių tortą. Ne tik Užgavėnėms. Bet tinka ir joms – greta […]
pietūs
Žavinga senoji prieplauka, būriai laivų ir žuvėdrų, saulės kamuoliukas virš galvų kiaurą dieną, o kartais – iš kojų verčiantis mistralis. Žvejų tinklai, sumesti ant kranto, ir kasdienis žuvų turgus. Laivą supančios bangos ir sūrūs purslai, įsirausę į plaukus, laižantys veidus ir lūpas. Siauros, stačios ir kažkodėl senąjį Vilnių menančios gatvelės. Namai ir spalvingos langinės. Laipteliai […]
desertai
Jis saulėtai geltonas ir saldžiarūgštis. Jo norisi šaukštelio, po to – pusės indelio. Jis nepakartojamas su šviežiomis bandelėmis arba kaip pyragaičių įdaras. Jo visuomet rasi parduotuvėse, tačiau – nepatikėsi – kaip paprasta jį pasigaminti namie! Citrininis kremas arba lemon curd – neabejotinai vienas skaniausių atradimų Londone. Ir, ko gero, vienas tų dalykų, kuriais norisi lepintis-lepintis-lepintis. […]
ir vegetarams
Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi vienišos šlepetės, ant viryklės pūškuoja arbatinukas, ant spintelės baltuoja puodelis […]