ir kita gyvenimo poezija + proza
Šviežios bulvės. Varškės sūris. Žalumynai. Šie trys man – kaip burtažodžiai, atvėrę duris į pavasarį. Sudėti į vieną ir kepti begales kartų. Sudažyti į grietinę ar jogurtą, šilti ar visai atvėsę. Dabar, kai šviežių bulvių turguje siūlo jau beveik kiekvienas prekeivis, o už langų drėgna […]
Artišokų pirmąsyk paragavau Venecijoje. Buvo pavasaris, saulėtoji gegužė. Vietos turgeliai, plūduriuojantys tiesiog kanaluose, siūlė stirtas smaragdinių bazilikų, šparagų, ridikėlių ir artišokų. Primenantys kankorėžius, sukrauti dėžėse jie laukė pirkėjų, kelionės iš rankų į rankas ir į krepšelius, o iš jų – virtuvių ir pietų link. Išbadėję […]
Rodos, beprotybė sekmadienį ristis iš lovos ankstėliau. Basomis strikinėt vėsiomis virtuvės plytelėmis, išsukti sviestą su cukrumi ir vanile, miltais nusnigti stalviršius ir grindis, suraikyti obuolį, lipniais pirštais nupirštuoti arbatinuką, tarškinti kepimo formas ir girgždinti orkaitės dureles. O tada tyliai grįžt į patalus, įsirausti ir […]
Tikriausiai daugelis esat ragavę saulėje džiovintų pomidorų ir nemaža dalis skaitytojų moka jų priruošti namų sąlygomis. Moku ir aš, tačiau procesas pakankamai ilgai užtrunka, o pomidorų (tikrų ir naminių) šiemet turim lygiai tris krūmus, ėmusius vesti spalvotus vaisius vos prieš savaitę. Gerokai paprasčiau jų nusipirkti […]
