Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, […]
ir vegetarams
Įrašuose dažnai kalbu apie paprastumą. Apie mažus dalykus, priverčiančius pasaulį suktis. Ir apie kelis ingredientus, paverčiančius patiekalą skaniausiu. Dar dažnai užsimenu apie aistrą Italijai ir makaronams. Pasta, pesto, passion, na, žinot. Bet dar niekad nerašiau apie… grybus. Iki šiol atsimenu: vaikystė, Nida, ankstyvas ruduo, nedidukas miškelis, pilnas raudonviršių. Maža mergaitė ir šimtai (tada atrodė) didelių […]
kepyklėlė
Šįryt šventai tikėjau, jog viesulas atneš Merę Popins. Slapta dairiaus, ar neišvysiu kur lieknos skrybėlėtos moteriškės, įsitvėrusios ryškiaspalvį skėtį, skriejančios Vyšnių gatvelės link su mažyčiu lagaminėliu, kupinu paslapčių, žaidimų, stebuklų ir netikėtumų. ~~~ Cukraus pudra iš dangaus užklojo visą miestą. Man taip gražu! Sniegas, pūga, pusnys… Magiška. Šalta, slidu, ne pavasaris, bet vis dėlto magiška. […]
ir vegetarams
Mėgaujuosi tyliais priešpiečiais vienatvėje. Su knyga rankose. Puslapiai drugelio sparnais plazda vienas paskui kitą, kol visiškai panyru į Città di Venezia, pasiklystu aklose calle ir, po truputį uosdama lagūnos vandenį, pasiekiu drumzlinus kanalus. …Visai čia pat bažnyčios varpai suskambina penkias ryto. Viename prie kanalo stovinčių ir į campo žiūrinčių namų prasiveria langinės ir suūžia ankstyvasis […]