Kai savaitgalį klaidžiojom po miestą apsikabinę svaigiai meduoliniais prieskoniais kvepiančias chai latte, grįžtančiame namo autobuse kažkas ėmė lupti mandarinus, kaimynai parsinešė gražuolę eglę, o šįryt iš miegančio dangaus pasipylė purios snaigės, širdyje apsigyveno Kalėdos. Ir atsiminiau tą laiką namuos, močiutės kildinamos mielinės tešlos kvapą, mamą virtuvėje, tėtį, visuomet pasiruošusį išmaišyt, kas sunkiai maišoma, ir pakelt, […]
kepyklėlė
Kai visas Londonas ruošėsi oranžinei šventei ir skaptavo moliūgus, mes juos ridenom namo gerokai skanesniems tikslams – sriuboms, troškiniams, uogienėms, pastai ir saldumynams ruošti. Šokoladainis (brownie) su moliūgine sūrio (cheesecake) kepure – du skanumynai viename. Sūrpyragio dalis švelniai kreminė, gausi prieskonių ir tirpstanti burnoje. Šokoladainis – kartokas, stiprus ir su charakteriu, ypač jei įvarvinsi truputį […]
kepyklėlė
Vakarais nedegam šviesų. Atitraukiam užuolaidas žibintams, lietaus lašams, auksiniam lapams, žvaigždėms ir mėnuliui, užsikaičiam didelį virdulį imbierinės arbatos ir išsitraukiam languotą pledą. Sukrentam į lovą, apsikaišom pagalvėm ir plepam, klausomės Ninos Simon, žiūrim smagius prancūziškus filmus apie Juos ir Jas, ir meilę, žinoma. Trupinam pyrago riekes ir nudažom lūpų kampučius paskutinėm gervuogėm iš sodo. Nes […]
kepyklėlė
Kai prieš kelias dienas niekaip negalėjau prisiminti, kaip sudėliotas mano tinklaraštis, žvilgtelėjau į paskutinio įrašo datą – beveik mėnuo! Mėnuo tylos, neatsakytų komentarų. Mėnesį fotoaparatas dulkėjo stalčiuje. Mėnesį gyvenau aukštyn kojomis, lėktuvuose, virš debesų, kitomis mintimis. Buvau rudenėjančiame Vilniuje – pirmąsyk po kelerių metų. Namuos. Neplanuotai. Jaukiai ir šiltai. Ten medžiai jau dėvi spalvingas kepures, […]
kepyklėlė
Yra dienų, kvapesnių už kitas. Tikresnių ir šviesesnių. Galbūt mažumėlę jautresnių. Dienų, kuomet tikrąja to žodžio prasme jaučiuos esanti taip nesvietiškai toli nuo namų ir tie skiriantys tūkstančiai kilometrų virsta mylių myliomis. Kuomet ilgiuos dar labiau ir einu kepti keksiukų, nes esu visiškai tikra, kad ir ten, namuos, beprotiškai kvepės prieskoniais ir tiesiog jaukumu, o […]
ir vegetarams
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]