Žavinga senoji prieplauka, būriai laivų ir žuvėdrų, saulės kamuoliukas virš galvų kiaurą dieną, o kartais – iš kojų verčiantis mistralis. Žvejų tinklai, sumesti ant kranto, ir kasdienis žuvų turgus. Laivą supančios bangos ir sūrūs purslai, įsirausę į plaukus, laižantys veidus ir lūpas. Siauros, stačios ir kažkodėl senąjį Vilnių menančios gatvelės. Namai ir spalvingos langinės. Laipteliai […]
ir vegetarams
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
ir vegetarams
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]
ir vegetarams
Mocarela vežimaityje – taip neapoliečiai vadina karštus sumuštinius su sūriu ir bazilikais. Kaip ir nemaža dalis skaniausių klasikinių itališkų patiekalų, mozzarella in carrozza gimė varguolių virtuvėje taupant sužiedėjusią duoną ir pastovėjusį sūrį. O kad sumuštiniai būtų gardesni, italai pridėjo šviežių bazilikų, duoną apvoliojo miltuose, tada – kiaušinių ir pieno plakinyje ir iškepė alyvuogių aliejuje. O […]
ir vegetarams
Pastarąjį mėnesį įvyko tiek gerų dalykų, vėl iš naujo sutikau mielų ir brangių žmonių, turėjau jaukių vakarų, skanaus naminio ir kvapnaus maisto, vyno ir šampano, juokų ir vaikštynių mylimiausiu senamiesčiu. Duonos ir žaidimų buvo paleistas trumpų atostogų – nes kad ir kaip norėtųsi aprėpti viską, kartais tenka susidėlioti prioritetus ir kompiuterio skrynelę užverti ilgesniam laikui. […]
ir vegetarams
Kokios mano dienos? Ryškios ir blankios. Lėtos ir nekantrios. Pilnos ir tuščios. Savos ir kažkokios svetimos. Prėskos ir skanios. Vakarais it pamišusi kepu pyragus ar sausainius, nesibaigiančiom puodelių virtinėm verdu arbatą ir ryte ryju knygas. Į užrašų knygelę tušinuku išvingiuoju žodžius, frazes ir ištisas pastraipas. Paraštes nusėju marginalijomis ir gyvenu kitų gyvenimus, vaikštau kitų numintais […]