ir kita gyvenimo poezija + proza
Paris-Brest – dieviško skonio plikytos tešlos karūna su burnoje tirpstančiu riešutiniu kremu. Mėgstate eklerus? Tuomet neatsispirsite ir Paris-Brest. Sakoma, kad šio pyrago istorijos kūrėjas – konditeris Louis Durand. Esą 1910 m. Paryžiaus pakraštyje, Maisons-Laffitte, buvo iškeptas pirmasis Paris-Brest, kurio apvali forma simbolizavusi ratą, mat pyragas […]
Sunku įsivaizduoti tradicinius sekmadienio arba šventinius pietus be gardaus kepsnio kvapo, kutenančio nosį ir kviečiančio skubėti prie stalo. Šis vištienos kepsnys primena vaikystėje daugelio taip mėgtą netikrą zuikį. Paruošiamas lygiai taip pat paprastai, tik pagardintas žaliomis pistacijų akutėmis, kvapniais rozmarinais ir trupučiu brendžio, jei tik […]
Sveiki! Ar pastebėjote, kur dingo žiema? Jei ne šiąnakt prasiautusi pūga, atrodytų, kad jau tikrų tikriausias pavasaris. Be sniego, šalčio, šiltų pirštinių, kepurių ir karštų arbatos puodelių. Apie imančią trauktis žiemą primena tik puikios prabėgusios šventės, jaukios šeimyniškos akimirkos nuotraukose ir širdyse, ir pirmasis Duonos […]
Mano pietūs paprastai greiti. Vis dar mokausi ir Mažylį mokau ramaus laiko už stalo. Be žaislų, knygų, filmų. Bėgiojimų po namus. Tos pamokos nėra lengvos, bet kiekvienas postūmis džiugina. Nesu mama, kuri už viryklės praleidžia pusdienį. Neruošiu ypatingo maisto. Bet ir praktiškai negaminu to, ką […]
Žinau, kad aš kažkur užtrukau. Palydėjau vasarą ir tyliai išėjau į rudenį. Įdomus buvo ruduo. Ilgas, šiltas ir labai darbingas. Buvo dalykų, kurie ėjos it spragtelėjus pirštais. Buvo ir tokių, kurie subyrėdavo nė neįsibėgėję. Trys mėnesiai prabėgo neįtikėtinai greitai. Žinai, kas yra sunkiausia po ilgos […]
Prieš akis – šienaujama pieva ir ilgas vakaras po dideliu dangumi. Lengvais žingsniais ėjęs mano žmogus staiga sustoja ir sušnabžda: įkvėpk. Dabar. Jauti? Ar užuodi – taip kvepėjo mano vaikystės vasaros, sako, o akyse leidžiasi saulė. Mūsų vasaros tokios pat, šypsaus. Ir prisimenu visas kvailystes, […]
