ir kita gyvenimo poezija + proza
Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), […]
24 citrininiai pyragaičiai – po vieną mano saldžiai ir rūgštesnei jau beveik praėjusių metų akimirkai. Nes gyvenimas toks ir yra – saldžiarūgštis. Tik šiemet tų rūgščių dalykų gal buvo jau šiek tiek per daug. Didelių Naujųjų metų ir tau, skaitytojau. ~ citrininiai pyragaičiai ~ 115 […]
Mėgstu burokėlius. Jų spalva žadina apetitą ir nuspalvina valgiaraštį. Jie nenuobodūs. Tinka ir į desertus. Nors įprastai humusas gaminamas vien iš avinžirnių, tahinio, alyvuogių aliejaus ir kelių prieskonių, burokėliai čia puikiai dera. Kaip ir riešutai ar apelsinų sultys. Jei dar neragavot – labai patariu. O […]
Kuršėnų vyniotinis man visada buvo tas desertas, kurį reikia pirkti. Namuose nei aš, nei mama jo negamindavome ir, tiesą sakant, net negalvojome, kad jį apskritai įmanoma pasigaminti pačioms! Pasirodo, galima. Pasirodo, visiškai nesudėtinga, ir pavyksta visai neprastai. Biskvitinę tešlą paruošti paprasta. Kremą – juo labiau. […]
Apvalūs ir skaisčiai oranžiniai. Atridenti iš sodų ar prekyviečių. Dažniausiai milžiniški, saldoki ir tokie nepamainomi rudenį. Vienas milžinas dovanoja daugybę pietų ir vakarienių. Tik nepamiršk išlaisvinti vaizduotės. Ši moliūgų sriuba stebina nuo pirmo šaukšto: iš pradžių nuspalvina skonio receptorius medumi, o jau po akimirkos nutvilko […]
