Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir elegantiškosios Tulūzos, senojo Marselio ir pramoninio Milano. Per gipiūriniais nėriniais […]
*lazanija paprastoji Lazanija – didžiausia mano kulinarinė nesėkmė ever. Jau nebepamenu, kur susiradau receptą – tais gūdžiais, mhm, 2001-2002 (?) internetu namuos net nekvepėjo. Greičiausiai vienoj iš laimų, moterų arba jų. Už studentiškus centukus susipirkti produktai išdidžiai gulėjo ant virtuvės stalo, o aš sukausi. Kepiau svogūnus, troškinau Bolognese padažą ir džiaugiaus savimi. Vis dėlto aš, […]
Žiemužė pažėrė saulės spindulių ir uždegė sniegą, o dangų papuošė žydryne. Tokią dieną įsivaizduoju praleidžiamą tik vienu būdu: gamtoje, spaudžiant šaltukui, pabėgus iš ūžiančio ir pilkomis dulkėmis apsnigto miesto. Tarkime, Kernavėje. Tarkime, lakstant meistriškai laviruojant apsnigtais laipteliais į kalvų viršų ir sliuogiant ant to-plastmasinio-daikto-po-užpakaliu žemyn. Plyšaujant visa gerkle ir voliojantis sniege. O vėliau, saulei nuskendus […]
Tabula rasa. Švarus lapas, kuriame neįspaustas nei vienas žodis, neišlieta nei viena eilutė. Po truputį prisipildantis, raidė po raidės, skiemuo po skiemens, mintis po minties. Pasileidžiantys sakiniais po baltas pievas lyg juodos avys. Kartais triukšmingai, irzliai ir nevaldomai, kartais kukliai, švelniai ir romantiškai. Nelygu diena, nuotaika, įspūdžiai. Kartais įkvėpimas išsivaduoja kaip prastas tualetinis vanduo, kartais […]
Malonu, kad gamini :) ~ greitasis vištienos čili ~ 400 g vištienos filė 4 skiltelės česnako 1 1/4 stiklinės vištienos sultinio skardinė (400 g) konservuotų pomidorų be odelių 2 aitriosios paprikos (čili; man pritrūko aštrumo – teko pridėti kajeno pipirų :) vidutinis svogūnas šaukštelis be kaupo maltos kalendros arba saujelė šviežios 1/4 stiklinės skrudintų žemės […]
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis […]