Nežinau, ar tarp duonos ir žaidimų skaitytojų atsiras daug mėgstančių lietuvišką virtuvę. Būtent tokią, kurią vadiname lietuviška ir kurios patiekalais paprastai bandome papirkti užsienio svečius: virtuvę su cepelinais, balandėliais, vėdarais, kugeliais, bulviniais blynais. Kadaise pati buvau prisiekusi vėdarų gerbėja – nieko skaniau už juos nebūdavo. Močiutė iki šiol to nepamiršta ir nepraleidžia progos jais palepinti […]
pietūs
Mūsų namuose nėra ketčupo, tačiau bemaž visad stovi stiklainiukas majonezo – kietai virtiems kiaušiniams. Sultinių kubeliai pakeisti ekologišku sultiniu, parašyta, be konservantų – bandom tikėti. Mėsos patiekalai gaminami kartą per savaitę, kitais kartais ir du. Jokios kiaulienos, tik vištiena ir retsykiais jautiena. Kartais malta mėsa – labai retai, nes nuo vaikystės nejaučiu simpatijos kotletams. Vegeta, […]
pietūs
Ant sienos kabo nespalvota fotografija: šaunus dėdulė riestais ūsais šypsosi fotografui, akyse stryksi velniukai. Greta jo – signora gėlėta suknele. Ta pati, dabar stovinti už prekystalio, garbaus amžiaus apskritaveidė žilaplaukė mamma – tarsi kokybės garantas, sergėjantis picų fabrikėlį daugelį metų. Pokalbį pradedu daininguoju buona sera, šypsena ir… pasimetusiu žvilgsniu. Prieš akis lyg ant Milano podiumo […]
ir vegetarams
Vakar keliavau po Pietus. Mylimiausią tašką žemėlapyje, esantį už trijų tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, už Tatrų ir Alpių, už begalės upių ir ežerų, Pirėnuose, Apeninuose, Balkanuose. Nusileidau šalia Gibraltaro sąsiaurio ir keliavau aukštyn, link maurų pripėduotos ir flamenko žingsnelių nušokinėtos Sevilijos. Link nepažįstamosios Lisabonos ir elegantiškosios Tulūzos, senojo Marselio ir pramoninio Milano. Per gipiūriniais nėriniais […]
mėsiška
*lazanija paprastoji Lazanija – didžiausia mano kulinarinė nesėkmė ever. Jau nebepamenu, kur susiradau receptą – tais gūdžiais, mhm, 2001-2002 (?) internetu namuos net nekvepėjo. Greičiausiai vienoj iš laimų, moterų arba jų. Už studentiškus centukus susipirkti produktai išdidžiai gulėjo ant virtuvės stalo, o aš sukausi. Kepiau svogūnus, troškinau Bolognese padažą ir džiaugiaus savimi. Vis dėlto aš, […]
ir vegetarams
Žiemužė pažėrė saulės spindulių ir uždegė sniegą, o dangų papuošė žydryne. Tokią dieną įsivaizduoju praleidžiamą tik vienu būdu: gamtoje, spaudžiant šaltukui, pabėgus iš ūžiančio ir pilkomis dulkėmis apsnigto miesto. Tarkime, Kernavėje. Tarkime, lakstant meistriškai laviruojant apsnigtais laipteliais į kalvų viršų ir sliuogiant ant to-plastmasinio-daikto-po-užpakaliu žemyn. Plyšaujant visa gerkle ir voliojantis sniege. O vėliau, saulei nuskendus […]