Kai vasara už lango, mintyse ir širdyse, kai vidudienio karštis traukia prie žemės, vandens buteliukas stebuklingai išdžiūsta, o metro padaugėja paplūdimio šlepetes įsispyrusių pakeleivių, nejučia imu pavydėt siestas turintiems Pietų gyventojams. Kai vakarop įkaitusiu šaligatviu žingsniuoju namo, galvoje sukas viena mintis: šaltibarščiai. Didelis dubuo. Šaltas dubuo. Kaip namie pas mamą. Su šviežiomis virtomis bulvėmis arba […]
pietūs
Žavinga senoji prieplauka, būriai laivų ir žuvėdrų, saulės kamuoliukas virš galvų kiaurą dieną, o kartais – iš kojų verčiantis mistralis. Žvejų tinklai, sumesti ant kranto, ir kasdienis žuvų turgus. Laivą supančios bangos ir sūrūs purslai, įsirausę į plaukus, laižantys veidus ir lūpas. Siauros, stačios ir kažkodėl senąjį Vilnių menančios gatvelės. Namai ir spalvingos langinės. Laipteliai […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
ir vegetarams
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
ir vegetarams
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
ir vegetarams
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]