ir kita gyvenimo poezija + proza
Ruduo – spalvingas. Ir nežinau, kas dar galėtų prilygti pomidorų spalvų paletei. Bent jau lėkštėje – mažai kas. Raudoni, geltoni, violetiniai, beveik juodi, žali… Jie puikūs. Ir jų norisi daug. Itališkų salotų su pomidorais, mocarela ir bazilikais negaliu atsivalgyti. Gero, suprask, tikro, suprask, tobulai prinokusio […]
Nepradėsiu įrašo ilgomis istorijomis apie tai, kaip nėra kur dėti cukinijų derliaus. Greičiau atvirkščiai – šiandien virtuvėj tėra viena vienintelė cukinija. Nelabai žinau, ar mama patingėjo jų daugiau užauginti, ar jos šiemet tiesiog neauga, ar, galbūt, jos ypač skanios ir visiems jų reikia. Kaip ten […]
Baklažanai nesiliauja manęs stebinę ir džiuginę. Niekas neprilygtų parmigianai vėsų rudens vakarą, makaronų apkepui su baklažanais ar baklažaniniam tarte tatin, kai labai prireikia šio to gundančiai saldaus ir kiek netikėto. Šis receptas – dar vienas į baklažaninių receptų kolekciją. Orkaitėję kepti baklažanai puikiai dera […]
Rytai ir jų virtuvės į mano gyvenimą įsiveržė prieš gerus metus. Negaliu sakyti, kad esu nelaiminga, – visi miso, soba, ramen, kimchi, tom yum ir panašūs reikalai gyvenimui suteikia naujo skonio ir kvapo. Vilnius jau nebemiega ant picų ir kebabų – ir tai yra labai […]
Tai šis tas panašaus į šaltibarščius. Teoriškai, dėl pačios idėjos – kefyro ir šviežių daržovių; virti nereikia, atvėsinti – pageidautina. Skonis fainas. Kitoks, bet fainas. Rūgštokas, gaivus, vasariškas. Rūgštynių prireiks pačių šviežiausių, traškiausių, kokių rasit. O ožkų sūrio dėkit pagal skonį ar nuotaiką – mano […]
Kas sieja meilę ir makaronus? Taip, abu žodžiai prasideda ta pačia raide. Taip, abu paveikiausi ir nunešantys stogą, kol karšti. Ir dar tai, kad vieną kartą aplankiusi, ta meilė makaronams užtrunka ilgam. Negaliu sakyti, kad moku gaminti daug padažų makaronams. Mano virtuvėj varijuoja keli mėgstamiausi: […]