ir kita gyvenimo poezija + proza
Apie jas rašė Prustas, be jų nebūtų nė vienos prancūzų konditerijos knygos. Kokia madlenų paslaptis? Kiaušiniai, miltai, cukrus ir sviestas. Tikri kiaušiniai, tikri miltai – su visais glitimais, tikras cukrus – kad ir kokios legendos apie jį bebūtų kuriamos, tikras sviestas – ir jokių pakaitalų. […]
Ruduo yra pyragai. Turbūt šitai rašau kasmet, bet juk taip ir yra. Saldūs ir ne, su vaisiais, daržovėmis ar sūriu. Būtinai kepti, nes šitaip sušyla namai, o paskui ir širdys. Morkinis yra būtent toks. Truputį sveikesnis, nes be baltų miltų ir (beveik) be cukraus, jei […]
(Ne)paprastas pyragas (ne)paprastai dienai. R E C E P T A S krepšeliui: 250 g miltų 50 g cukraus 120 g šalto sviesto 1 kiaušinis + 1 šaukštas šalto vandens kriaušėms: 6 nedidelės tvirtos kriaušės 300 ml vandens 50 g cukraus žiupsnis vanilinio cukraus įdarui: […]
Visai nesvarbu, kad ruduo kasdien primena apie save šen bei ten gelstančiais lapais, rausvais šermukšniais ir kasryt rasos lašais nutaškytu automobilio stogu. Vasara vis dar kvepia. Ir dabar labiausiai – alyviniais obuoliais. Kvepia taip, kad nejučia kvapas įgauna obuolių pyrago formą. O tada jau laikykitės, […]
Kai audros už lango atspindi vidinę būseną, tai matyti ir virtuvėje. Mano vidinė drama šiandien labai šokoladinė. Šokoladas tikriausiai gimęs dramoms suteikti formą. Aistrai, nevilčiai, liūdesiui, prastai nuotaikai, galų gale – ilgesiui. Šiek tiek cukraus ir kofeino turbūt į naudą. Pyrago labui galiu pridurti, kad […]
„Kai abejoji, kepk obuolių pyragą.“ Nežinau, gal tą mintį kažkur perskaičiau, o gal ir pati ką tik sugalvojau. Bet kuriuo atveju, tai tikra tiesa. Matyt, nėra universalesnio ir visoms progoms labiau tinkančio deserto. Obuolių būna kiaurus metus. Obuolių pyragus mėgsta visi. Jie įgauna dar daugiau […]