Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
ir vegetarams
Šiokiadienių rytai dažnai skubūs ir besiverčiantys per galvas. Rimtais veidais, nuspalvintomis blakstienomis ir išlygintais sijonais. Savaitgalių rytai – kitokie. Labiau atsipūtę, kažkur pametę kaklaraiščius ir vieną šlepetę, prasegę viršutinę (naktinių) marškinių sagutę ar dvi, kartais susiglamžę, dažniausiai susivėlę, besišypsantys mielais užmiegotais veidukais. Tokiems rytams ir skirti šie sumuštiniai – kai nebijai smagaus česnako kvapo, kai […]
ir vegetarams
Kol atvykėlės braškės dar tik skinasi kelią į parduotuves ir mūsų namus, kol jos dar vos vos saldžios, kad ir kokios kvapnios bebūtų, negaila jų sumaišyti su šviežiais bazilikų lapeliais ir sukepti į minkštutėles bandeles. Nes pačioms tikriausioms, svaiginančiai saldžioms, vasara ir medumi kvepiančioms braškėms vieta palikta tiesiai pilvukyje. Subertoms į pieną su žiupsneliu cukraus […]
ir vegetarams
Kai lauke pavasarinį lietų keičia saulė, o namuos pritrūksta šilumos kvapo, sumišusio su kepiniais, prieskoniais, žolelėmis ar kepamu česnaku, įjungiu orkaitę. Užminkau mielinę tešlą, popieriaus plonumo riekelėmis supjaustau daržoves, susmulkinu žoleles ir suraikau sūrį. Pasiruošiu ąsotėlį aliejaus, pipirų grūstuvėlį, į puodelį sumerkiu čiobrelius, užsikaičiu arbatos ir… Mano diena sušyla. Mano namai ima kvepėti saule, nerūpestingom […]
ir vegetarams
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
ir vegetarams
Londone nėra ryškios ribos tarp žiemos ir pavasario. Na, žinot, tų pavasarinių upelių gatvėse, nuo stogų bėgančių, į skardines palanges barbenančių ir už apykaklių byrančių lašų, pirmųjų – šildančių – saulės spindulių, pamažėle besitraukiančių pieniško sniego lopinėlių, žibučių šlaituose ir bundančios žemės. Čia krūmas už lango visą žiemą nenumeta lapų, per naujametį termometras rodo plius […]