Švedai Užgavėnėms kepa nuostabias mielines kardamonines bandeles semlor, kurias įdaro plakta grietinėle ir marcipanais. Pastarųjų galima nusipirkti arba pasigaminti patiems. Naminiai marcipanai paprastai gaminami su žaliais kiaušiniais – šis ingredientas man bėdų nekelia, bet ruošdama maistą vaikams termiškai neapdorotus kiaušinius naudoti vengiu. Atradau alternatyvą – veganišką marcipaną, gaminamą be kiaušinių ir be cukraus. Kepinti riešutai […]
desertai
Your hand and your mouth agreed many years ago that, as far as chocolate is concerned, there is no need to involve your brain. – Dave Barry Man labai patinka šie amerikiečio humoristo žodžiai, tikriausiai daugelis jiems linkčiojate. O aš labai linkčioju sausainiams. Jie baisiai geri. Traškūs krašteliai, minkštas viduriukas, sutrūkinėję, lyg ilgai lietaus nemačiusi […]
desertai
Yra desertų, kurie kvepia stebuklais. Tikrai. Chemija įvyksta tarp kelių ingredientų ir nereikia papildomų prieskonių kvapų magijai prisikviesti. Toks šis keptas apelsinų pudingas. Kol paruoši apelsiną, kvepia visi namai, tada – šaldytuvas ir viskas lentynoj, kas aplink jį. Atidarai dureles ir – labas, aromaterapija. Iš tiesų tai seno blogo recepto naujas veidas – visai gali […]
desertai
Taip, mielinė tešla – su burokėliais. Todėl ir spalva tokia. Skoniui didelės įtakos neturi, šioks toks jų žemiškumas juntamas, bet neįkyriai. Panašiai kaip neseniai publikuotoj burokėlių latte – ar gali būti (rožinių) receptų su burokėliais per daug? :) Labai patiko vaikams. Šiokia tokia apgavystė, nes jie neklausė, o aš ir nepasakojau, kodėl bandelės tokios rožinės, […]
desertai
Mano pirmos panettone liko vaikystėje – atsimenu jas namie raudonose dėžutėse; iš Italijos, sakė, tokios tada dar tolimos ir egzotiškos. Skonis neišliko, išliko kvapas – vanilės ir citrusų, lengvas pažado kvapas. Riekelė ar dvi su arbata, tada dar kelios, o tada trupinius surinkdavau pirštu – godžiai, kad nė vienas nepasimestų. Namuose panettone išsikepti norėjau seniai. Norėdavau, pamiršdavau, kaip ir daug […]
desertai
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie […]