ir kita gyvenimo poezija + proza
„Kai abejoji, kepk obuolių pyragą.“ Nežinau, gal tą mintį kažkur perskaičiau, o gal ir pati ką tik sugalvojau. Bet kuriuo atveju, tai tikra tiesa. Matyt, nėra universalesnio ir visoms progoms labiau tinkančio deserto. Obuolių būna kiaurus metus. Obuolių pyragus mėgsta visi. Jie įgauna dar daugiau […]
Kai manęs klausia, kodėl ėmiau rašyt maisto blogą, kaskart sukuriu naują istoriją. Sakau sukuriu, nes iš tiesų tikrųjų motyvų nepamenu. O ir koks skirtumas, kokia ta tikroji tiesa. Man tiesiog visada patiko valgyti. Ir dabar sakau, kad esu geresnė valgytoja nei gamintoja. Ir iki šiol […]
Prancūzai tokį pyragą vadina klafučiu (clafoutis), kiti – tiesiog omletu su vaisiais arba uogomis. Kaip ten bebūtų, šiam paprastam desertui ypatingo skonio suteikia migdolų sausainiai. Ir, žinoma, vyšnios. ~ amaretinis vyšnių klafutis ~ 100 g vyšnių be kauliukų 180 ml pieno 60 g miltų 3 […]
Šiam pyragui teprireiks iškepti trapų krepšelį. Tada jį prikrauti maskarponės, braškių ir apšlakstyti tirpintais irisais. Kada paskutinįsyk jų ragavot? Tai va, apie tai ir kalbu. Vietoj braškių tiks ir didelės, sultingos vyšnios. Daug daug vyšnių. ~ braškių pyragas su maskarpone ir irisais ~ pagrindui: 50 […]
Amerikiečiai, norėdami apibūdinti dviejų tobulai derančių dalykų sąjungą, turi posakį: a match made in heaven. Kulinarijoje tokių porų yra daug. Obuoliai ir cinamonas. Vyšnios ir persikai. Kakava ir tahini. Pomidorai ir vanilė. Perlinės pupelės ir žemės riešutų sviestas… Braškės su rabarbarais. O aš dar pridėčiau, […]
Jis šokoladinis. Jis nekeptas. Ir jis žalias. Na, arba bent jau toks būtų, jei jį gamindama nebūčiau šiek tiek nusižengusi žalio maisto taisyklėms, mat prisiekę žaliavalgiai nenaudoja medaus ir pirktinio kokosų pieno. Kad ir kaip ten būtų, jis skanus iki paskutinio gabalėlio. Ar ką tik […]