ir kita gyvenimo poezija + proza
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj […]
Šis tortas mane gelbėjo ne kartą. Jis gal ir nėra 3 aukštų showstopperis, greičiau atvirkščiai, visai paprastas. Tobulumas slypi biskvite – jis nuostabus. Sodrus, drėgnas ir tirpstantis burnoje – žinau, kad žodžiai kaip iš reklamos, bet juk tiesa :) Viskas, ko prireiks, biskvitą perpjauti į […]
Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai […]
Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, […]
Man regis, tol, kol egzistuos žmonija, gyvuos dietos ir maisto grupuočių atstovai. Portalai rašys apie maisto žalą ir naudą (teko ir man tokį darbą dirbti), tik vieną dieną labiau akcentuos naudą, o kitą – šią mals į miltus. Valgau ir gaminu viską. Nesu pamišusi […]
Kartais supranti, kad tam tikrų dalykų nepaskubinsi. O geriau pagalvojęs suvoki, kad tų, nuo tavęs nepriklausančių dalykų, iš tiesų yra šimtai. Pyragas neims greičiau kepti, transporto kamštis susidarys kaip tik tada, kai skaičiuosi paskutines minutes iki susitikimo, o statybininkai nutars, kad tavo objektas jiems mažiau […]