ir kita gyvenimo poezija + proza
Myliu pavasarį. Ir, nors Londone gamta jau alsuoja vasara (turguje mačiau parduodamų neatvežtinių – vietinių britiškų – braškių!), kalendorius skaičiuoja gegužę – gražiausią laiką metuose. Kas kartą iš savo turgaus, į kurį žingsniuoju šeštadieniais vis ta pačia Miško gatvele, parsinešu ridikėlių, špinatų, svogūnų laiškų, žalių […]
Šventės ir vėl toli nuo namų – nežinau, ar prie to įmanoma įprasti. Velykos paplūdimy skamba žymiai pozityviau, ar ne? :) Juolab, kad čia savaitgalis pasitaikė toooks ilgas ir toooks vasariškas :) Išvakarėse apsisprendėm, ryte susimetėm kuklią atostogautojų mantą ir karštą bei tvankų didmiestį iškeitėm […]
Lietuviškoje blogosferoje akivaizdus štilis. Kažkas kremta mokslus, kažkas keliasi į išsvajotus ir išsapnuotus namus, kažkas ėmė gyventi dirbančio-suaugusio-žmogaus-gyvenimą, o kažkas galbūt atostogauja toli nuo namų, kompiuterių ir virtuvės. Aš taip pat rašau vis rečiau. Ir gaminu rečiau. Ir beveik nefotografuoju. Tiesiog. Dirbu, ilsiuosi, gyvenu pavasariu […]
Įsimylėjau londonišką pavasarį. Ir pasiklydau laike. Už langų, parkuose, gatvėse, vidiniuose namų kiemeliuose ir širdyje – lietuviškas lietuviškos gegužės vidurys, o kalendoriuje – įpusėjęs britiškas balandis su alyvomis, aitriai kvepiančiomis ievomis, geltonais pienių veideliais, rožinėmis sakuromis, lakštingalomis vakarais, pošiltėmis naktimis ir lengvai rasotais rytais… Šiandien […]
Rytų pasitaiko visokių. Lietingų ir tamsių, nuo stogų varvant lašams į vis didėjančias balutes, o nuo permirkusių skėčių – už apykaklių. Vėsių ir vėjuotų, suveliančių plaukus ir priverčiančių tvirčiau įsisupti į megztinius ir užsisagstyti lietpalčius. Ramių ir tylių, kai namai tušti ir nebylūs, koridoriuje rikiuojasi […]
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės […]
