ir kita gyvenimo poezija + proza
Už upės baltu marmuru švyti rūmai, o prieplaukoje rikiuojasi laiveliai. Suoleliai krantinėje nuguldyti paltais ir megztiniais, krykštauja žuvėdros ir mirga vanduo. Tarsi eliksyro įkvepi lengvo ir minkšto pavasario oro. Lėtai iškvepi. Apsigaubi saulės skraiste ir prisimerki žvelgdamas į vandenį. Kažkur toli, toliau nei už upės […]
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius […]
Kai kovo vidury virtuvėje pakvimpa Kalėdomis, apima keistas jausmas ir nejučia žvilgteli pro langą, ar vis dar šypsos saulė ir žaliuoja medžiai. Dėl visko kalta bara brith, arba, pažodžiui verčiant, marga duona – klasikinis velsietiškas pyragas, tradiciškai patiekiamas skaniųjų arbatos valandėlių metu. Duona vadinamas dėl […]
Namuos žiemos pabaigą žymėdavo Knygų mugė, o pavasarį visad skaičiuodavau nuo Užgavėnių ir Kaziuko. Labiau nuo Kaziuko. Po darbo, per pietų pertrauką arba šeštadienį įsimaišydavom į spalvingą Senamiesčio minią ieškodami kvapų, skonių ir darbščių rankų sukurtos estetikos. Kvepėdavo kažkur verdama žirnių košė, ant ugnies čirškinamos […]
Mėsa retas svečias mano virtuvėje – dažniau apsilankantis skaitytojas turėjo seniai pastebėt :) Nesu vegetarė ir kol kas nežadu ja tapti (nors – atvirai – raudona mėsa čia man smirda ir yra kitokio, neįprasto skonio), tačiau žaisti su ja ne ypač mėgstu. Šiukštu nekalbu apie […]
Virtuvėj skamba balsai, antram aukšte girgžda grindys ir trinksi durys, kažkas ką tik grįžo iš darbo, kažkas dar tik valosi batus ir pasakoja istorijas, o aš užleidžiu užuolaidas nuo miesto šviesų ir garsų. Dar gurkšnis karštos arbatos, dar dvi riekės pyrago. Dar vienas rytas ir […]
