marcipaninis pyragas su obuoliais ir avietėmis
Londone kiaurą dieną lyja. Beviltiškai. Jau, rodos, turėtų nebestebinti – toks tai miestas, tokia tai sala. Ir vėjas! Didžiulis, besišlaistantis gatvėmis, kažkada atnešęs Merę Popins, pamenat? Stotelėse mačiau ne vieną sulaužytą skėtį, liūdnai niurksantį šiukšliadėžėse – džiaugiaus ir rankom plojau, kad beveik iki darbo priveš tube, o nuo jo – tik penkios minutės kelio arba dvi su puse, jei vėjas pūs iš nugaros, šypt. Namuos penktą valandą popiet jau žibinau šviesą (!), o kaimynas prakalbo apie šildymo sezono pradžią. Nepatinka, visai visai nepatinka.
Štai tokias dienas mėgstu sukepti į pyragus. Tikrai. Sumaišyti, suplakti, įpjaustyti obuolių, pabarstyti migdolais ir iškepti. Ir tada namai kvepia ir sušyla, tada pažvelgi pro langą, ir tas lietus, ir vėjas, ir debesys… Ne, jie niekur nedingsta, bet susitraukia iki trupinėlio dydžio ir pasitraukia kažkur tolyn, už horizonto. O mes trupinam pyragą, geriam arbatą ir viskas iš tikrųjų yra taip, kaip ir turi būti.
~ marcipaninis pyragas su obuoliais ir avietėmis ~
3 nedideli obuoliai
100 g aviečių
1/2 citrinos sultys
50 g marcipaninės masės
100 g labai minkšto sviesto
100 g cukraus pudros (arba įprasto cukraus)
2 kiaušiniai
150 g miltų
šaukštelis kepimo miltelių
šaukštelis migdolų ekstrakto arba Amaretto likerio (nebūtina)
keli šaukštai migdolų plokštelių
Obuolius nulupk, išimk sėklalizdžius, supjaustyk riekelėmis. Sudėk į dubenį drauge su avietėmis, užpilk citrinos sultimis ir išmaišyk. Įmaišyk kubeliais supjaustytą marcipaną. Aš naudojau kietą marcipaninę masę, kurią buvo patogu supjaustyti, o Lietuvoje paskutinį sykį pirkau labai minkštą, praktiškai košelę, tad, jei rasi tik tokią, ją tiesiog sumaišyk su paruoštais vaisiais.
Mediniu šaukštu arba plaktuvu labai gerai išsuk sviestą su cukraus pudra. Nuolat sukdamas, įmušk po vieną kiaušinius, po truputį suberk miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Tolygiai išmaišyk – gausi grietinės tirštumo tešlą.
20 x 20 cm skersmens kepimo formą sutepk sviestu, įklok kepimo popieriaus. Supilk ir šaukštu išlygink pusę tešlos, ant jos paskirstyk tris ketvirtadalius vaisių, užpilk likusia tešla, išlygink paviršių ir išdėliok likusius vaisius. Pabarstyk migdolų plokštelėmis ir pašauk į 160 laipsnių orkaitę 45-50 min. Dėmesio: kepimo laikas labai priklauso nuo orkaitės – paskutinį sykį kepė gerą valandą ir penkioliką minučių, tad atidžiai sek laiką. Pyragas yra iškepęs, kai gražiai pakyla, tampa aukso spalvos ir, palietus pirštais, atrodo tvirtas. Galima tikrinti ir mediniu smeigtuku, tačiau lengva apsigauti – jį visuomet ištrauksi aplipusį obuolių ir marcipanų ‘tešla’ :)
Be abejo, šio pyrago variantų gali būti daugybė. Ir marcipanai tikrai nėra būtini, obuoliai ir avietės gali būti keičiami tavo mėgstamais vaisiai ir uogomis. Labai skanu su ledais, stikline pieno arba arbatos, nes, nepaisant to, jog vaisiai pyragui suteikia drėgnumo, jo pagrindas yra sausokas.
Iš nurodyto kiekio produktų iškepsi nedidelį šešių godžių ir purių gabalėlių pyragą.
Skanaus!
Pagal Sainsbury’s calendar 2011.
Anksčiau: Abrikosų pyragas su marcipanais
Skaitytoja, mėginkit :) Tik nepamirškit, kad keksiukus kepti reikės maždaug perpus trumpiau nei pyragą.
Skanaus! :)
Kaaaaaip super! Kepsiu :) Tik kazkodel pagalvojau, kad darysiu ne dideli pyraga, o daug keksiuku :))) Ziuresim, kas cia gausis :)
Ieva, anyžinius saldainius laaabai mėgstu. Apskritai viską su anyžiais.
Gaminusi nesu, bet pasidomėjau internete: gamyba iš esmės nesudėtinga, bet praktiškai visi receptai reikalauja anyžių ekstrakto arba anyžių aliejaus. Anyžių aliejaus gali būti ekologiškų produktų skyreliuose, o va ekstrakto nemačiau…
LABAI nė į temą: gal kas žino kokių anyžinių saldainių receptų? Ar įmanoma būtų tokių pasigaminti Lietuvos sąlygomis? (turiu omenyje, kad gal ne visada ir visur galima surasti reikiamų ingredientų ir pan.)
Kristina, tikrai – ką daugiau veiksi :) Kepi, valgai, miegi – rojus :))
Maisto Diletante, pritariu, bet bus dar bobų vasara :)
Indre, o man patinka tavo style – violetinė su mėlyna labai į temą :) Mano vienos mėgstamiausių spalvų, beje :)
Asta, mano kita emigrantinė stotelė bus, visad sakau, šalis, kurioj bent 320 dienų per metus – saulės :) Tik vyrs griežtai nesutinka kitų užsienio kalbų mokytis, bėda :))
Man irgi lietūs ir vėjai nepatinka. O rudenį jų pas mus nestinga, deja…
Bet pritariu visoms merginoms – net niūriausią dieną va šitoks puikus pyragas gali būtų tikras išgelbėtojas :)
Ir aš nelaukiu šildymo sezono. Nepatinka ir lietūs – purškiantys, veliantys plaukus. Negelbsti tada nei ryškiai mėlynas paltas, violetinis skėtis ir mėlynai žalios pėdkelnės (m jo būna dienų kai negalvoju, ką rengiuosi :]]] ).
O pyragai visad šildo ir gelbėja. Nes tik su jais turi „pasiteisinimą” pabūti namie ir nekišti nosies :) ir tai gerai – toks metas, tai ir poreikiai tokie. :)
Kažkaip tik obuolių pyragai vis rudenį primena ir jei ne tas blogas oras už lango, dar būtų vasara :)
Ir as tokiu oru megstu kepti ir terliotis su tesla, ka daugiau veiksi? Prisikepiau biscotti pereita diena :) Taip ir norisi pasiimti gabaliuka tavo pyrago ir sedint darbe megautis prie kavos puodelio :) Is kart nuotaika pakiltu :)
Ineta, ai, tas ruduo. Jis niekad nevėluoja :)
Karolina, jaučiasi. Bet aš sudėjau visą 100 gramų, atliko nuo kadaise gaminto marcipaninio kekso.
Patiko, kad obuoliai ir avietės rūgštoki, tešla taip pat padoraus saldumo, todėl nebuvo per saldu, bet taip, marcipaniška :)
Jau keletą dienų labai noriu kažko marcipaninio. Pasiilgau. O jis čia labai jaučiasi?
Pas mus šian irgi bjaurus oras…va tokio pyrago gabalėlis turbūt pakeltų nuotaiką visam vakarui:)