braškės su pienu
Kiekvienas metų laikas susideda iš skanių ritualų.
Skrebučių su antaniniais obuoliais ir pirmųjų voveraičių su šviežiomis bulvėmis rudenį.
Saldžių sriubų su džiovintais vaisiais ir sočių vieno puodo troškinių žiemą.
Paprastų salotų su grietine ir pirmųjų žalumynų šaltibarščių pavasarį. Vasarą visuomet nepakartojami saulės sunokinti pomidorai su žiupsneliu druskos, agurkai su medumi ir virtinukai su mėlynėmis.
Ir dar yra braškės. Su pienu.
Daug daug saldžių ir kvapnių braškių, subertų į gilią lėkštę, užbertų šaukšteliu cukraus, papudruotų debesėliu malto cinamono ir užpiltų šaltu pienu – turbūt nerasčiau puikesnio vasariško deserto.
Paprasta, subtilu ir visuomet dvelkia namais, sodu, kvapniais vakarais baigus snigti obelų žiedams ir pradedant žydėti liepoms, pokalbiais prieš miegą ir pokalbiais iki paryčių…
Kassyk, skindama pirmąsias braškes, pagaunu save galvojant: išaugi vaikystę, suaugi, keitiesi, o skoniai išlieka. Tie, užfiksuoti kažkur giliai pasąmonėje, neišdylantys iš atminties ir visuomet tokie savi.
Skoniai, kurių pasiilgsti kasmet. Dalykai, kurie nenusibosta.
Geros angliskos braskes,kuriu patys prisirenkame lauke pas ukininka nuvaziave. O del lietuvisku,tai jos ir tampa tokios pacios,nes veisles perka patvaresnes ir tu tokiu ,,kaip seniau,, ,beveik nebera.Man uoga yra uoga,vien isveizda ko verta.
Pelėda gėda, tikrai kad :) Aš apie žemuoges svajoju, bet nėr angluos jų turbūt, gal nebent kaime kokiam…
Ir ačiū..
gėda prisipažinti, bet šiais metais dar nesuvalgiau nei vienos lėkštelės braškių su pienu… gėda pelėda man. ryt tą klaidą BŪ-TI-NAI ištaisysiu.
nuotraukos… dieviškos :)
Insolente, tikrai, beveik ambrozija :) Ačiū blokui :)) ir asmeniškai Ingai :)
Laurut, man jose saldumo trūksta. Ir kvepia, ir skonis lyg nechemiškas, bet va nesaldžios ir kitokios, nelietuviškos. Ir dar prekyba tose dėžutėse… Ar sveriamų – močiutiškų – apskritai būna?
Kristina, valgiau ir aš :)) Bet po lietuviškų likau išranki, ot :))
Giedre, aš dar mėgstu braškes, trintas su cukrumi :) O atsivalgyt gali tik tą trumpą mėnesį – po metų vėl ir vėl norisi :)
Ačius, Julija..
Rennie, mačiau mačiau, panašiu laiku įrašus paskelbėm :))
Asta, mirkt :)
Reda, dėkui.. Vėlyvas pavasaris, vasara ir ankstyvas ruduo – mano laikas :) O vasara apskritai – pasakiškas laikas..
Jau nuotraukos tai…atrodo ištiesiu ranką ir pagriebsiu bent vieną nuplautą sultingai saldžią uogytę! labai labai viliojančios nuotraukos :)
Ak vasara, myliu ją…:)
Perskaičiau ir taip gera gera pasidarė…. :) mmmm
Puikios nuotraukos! O mes su pienu taip žemuoges valgom, skanu…
O Dievulėliau, kas per nematytas nuotraukų grožis!
Gyva, spalvinga, negaliu akių atitraukti.
O man tai patinka dar sutrinti tas braškes šakute ir tada užpilti pienu :) Vienais metais sugalvojau eksperimentą ir kiekvieną vakarą valgyti braškes su pienu – nuo pat pirmųjų brangiųjų braškių iki kol visai baigsis jų sezonas. Galvojau taip vieną kartą atsivalgyti visam gyvenimui, bet praeina kiek laiko ir vėl pradedi ilgėtis :)
Visai geros tos angliskos braskes, jau ne karta siais metais valgiau su plakta grietinele hmmmm skanu :D
Dievuliau, kaip pasiilgau… Bet angliškos braškės man visai be skonio. Labai ieškot reikia.
Tai yra DIEVŲ MAISTAS.
Pasirašo 1006 blokas.
Ir nuostabi fotografė – priduria Inga.