‘patinka man šitokia laiko spalva’
Įsimylėjau londonišką pavasarį.
Ir pasiklydau laike.
Už langų, parkuose, gatvėse, vidiniuose namų kiemeliuose ir širdyje – lietuviškas lietuviškos gegužės vidurys, o kalendoriuje – įpusėjęs britiškas balandis su alyvomis, aitriai kvepiančiomis ievomis, geltonais pienių veideliais, rožinėmis sakuromis, lakštingalomis vakarais, pošiltėmis naktimis ir lengvai rasotais rytais…
Šiandien recepto nebus – siunčiu gaivų siuntinuką angliškos šilumos, žiedų, spalvų ir pavasario kvapų.
Bučkis.
Jurgita
Pasidalinkite:
Aaa, namai namučiai :)
Aš, įtariu, šiemet turėsiu du pavasarius – anglišką ir lietuvišką :)
O tu keliauninkė. Smagu, jei viską darai su širdim ir polėkiu :)
Oj, ne…. aš jau grįžau į savąjį bohemiškąjį Vilnių. Jau senokai, tik kažkaip per visą tą sumaištį iki galo nei mintimis, nei pačiu buvimu neprisitaikiau prie senojo gyvenimo.. :) (o visai greitai ir vėl skleisiu sparnus – tik šį kartą labiau į Vakarus. Žymiai labiau į Vakarus..)
Na, pas mus bent jau žibutės pradėjo mėlynuoti… :)
Aha, aš jau deginausi aną savaitgalį, myli saulė šią šalį šiemet :)
O tu ne Turkijoj? Turėtų dar šilčiau būt teoriškai…
siaubas, kaip pavasariška!!
o pas mus saulutė vis dar tik vogčiomis išlenda… :(