džiovintų vaisių pyragas, bara brith arba… meduolis
Kai kovo vidury virtuvėje pakvimpa Kalėdomis, apima keistas jausmas ir nejučia žvilgteli pro langą, ar vis dar šypsos saulė ir žaliuoja medžiai. Dėl visko kalta bara brith, arba, pažodžiui verčiant, marga duona – klasikinis velsietiškas pyragas, tradiciškai patiekiamas skaniųjų arbatos valandėlių metu. Duona vadinamas dėl to, jog kažkada, seniai seniai, kai dar nebuvo išrasta soda ir kepimo milteliai, pyragą kepdavo iš duoninės tešlos, kildintos mielėmis.
Džiovinti vaisiai, išmirkę stiprioje arbatoje, prieskoniai ir keli šaukštai medaus pyragą paverčia tobulu lietuvišku meduoliu. Tikrai taip, būtent meduoliu, nutariau skanaudama antrą riekę. Prieskonius tinka naudoti įvairius pyraginius, man patiko žiupsnelis anyžių, maltų gvazdikėlių, kvapniųjų pipirų ir kardamono. Džiovinti vaisiai tinka praktiškai visi, kuriuos turite spintukėje. Aš atradau maišelį datulių, saujelę razinų ir kelis šaukštus cukruotų apelsino žievelių. Kaip tikrų tikriausias meduolis, pyragas, suvyniotas į popierių, ilgai išlieka šviežias. Mano žmogus šnabžda, kad labai skanu dar šiltą riekę aptepti nesūdytu sviestu, o aš, pamažėle perimdama britų smaguriavimo įpročius, siūlau papildomai užtepti (vyšnių) uogienės :) Išties gardu.
Bara brith nesugadintų ir Kalėdų, pažadu. Čiupkit rašiklius ir pasižymėkit, jog po gerų devynių mėnesių nepamirštumėt pradžiugint namiškių. O aš čiumpu dar riekę :)
~~~
~ bara brith ~
200 g džiovintų vaisių (uogų) mišinio (razinų, datulių, spanguolių, vyšnių, etc.)
200 ml labai stiprios juodosios arbatos
250 g miltų
šaukštelis kepimo miltelių
1/2 šaukštelio kepimo sodos
50 g rudojo cukraus
šaukštelis malto cinamono
šaukštelis įvairių prieskonių mišinio
smulkiai tarkuota vienos citrinos žievelė
2 kiaušiniai
2 šaukštai skaidraus medaus
Arbatinuke įkaitink vandenį ir puodelyje užpilk pakelį (geriausia – du) juodosios arbatos.
Džiovintus vaisius (jei naudosi stambesnius, tarkim, datules, supjaustyk į mažesnius gabalėlius) sudėk į dubenį ir užpilk dar karšta arbata. Palauk, kol atvės ir nakčiai arba bent 6 valandoms padėk į šaldytuvą.
~~~
Kitą dieną (arba po 6 valandų) paruošk tešlą:
* miltus įsijok į gilesnį dubenį, suberk kepimo miltelius, sodą, prieskonius, cukrų ir tarkuotą citrinos žievelę, išmaišyk;
* suplak kiaušinius;
* sudėk džiovintus vaisius, supilk visą likusį skystį, kurio jie nesugėrė, išplaktus kiaušinius ir medų; gerai išmaišyk.
Kepimo formą patepk sviestu arba aliejumi, įtiesk kepimo popieriaus ir supilk tešlą.
Kepk 180 laipsnių orkaitėje 45-50 min. arba tol, kol į pyrago vidurį įkišęs medinį smeigtuką jį ištrauksi neaplipusį tešla. Manoji bara brith kepė lygiai 50 minučių.
Labai skanus dalykas, būtinai būtiniausiai kepsiu dar ne kartą.
~~~
Skanaus!
Šaltinis: Morrisons, September/October 2010.
Mėginkit, merginos :)
Kaip skaniai čia aprašyta, rodos ir kvapą per nuotraukas užuodžiu. Aš tai Kalėdų tai jau tikrai nelauksiu, išbandysiu anksčiau,
Oj koks čia gardumas turėtų būti. Jau kai tik rasiu laisvesnę dieną būtinai imsiuos šio reikalo :)
O aš, ne visai į temą, atsimenu, kai vaikystėj pirmą kartą svečiuose paragavau saldžios ryžių košės :) Dabar įtariu, kad ten buvo ryžių pudingas skanusis, tačiau tuomet atrodė – o-tu-košmare-kaip-neskanu man, įpratusiai prie standartinės, su druskyte :))
Kaip keičias skoniai, ech :)
būdavo būdavo… ;) kartais uogienę ant sviesto pakeisdavo cukrus – siaubingai smagiai traškėdavo tarp dantų… puikus (nors ir nelabai sveikas…) derinys mano tada dar vaikiškiems skonio poreikiams :)
Ineta, čiupk :)
Mademoiselle, sakai? Mano vaikystėj tokių prisiminimų nėra, būdavo arba sviestas, arba uogienė. Tik čia pamačiau, kad žmonės viską valgo kartu dar kartais ant pyragaičio plaktos grietinėlės papildomą debesį užsidėję :)
Sakai, sviestas ir uogienė – britiškas derinys?..
o man jis primena vaikystę, nes mama visuomet pavakariams tokius sumuštinius tepliodavo :))
Čiumpu riekelę tą su sviestu ir uogiene! Mmmm….
Baisiai norėčiau dabar:)
Galvoju… Įdėjau truputį per daug miltų (apsiskaičiavau, bet recepte kiekį nurodžiau gerą), todėl pavyko kiek kietokas, bet ne guminis. Toks tipinis meduolis, nei drėgnas, nei sausas, viduriukas :)
Atrodo kaip visad – NUOSTABIAI. O šitas šlapias ar toks truputį guminis, kaip kempinės, kad būna?
Jovita, negesinau, sumaišiau su miltais ir tiek, nesijaučia jos visai. Žinau, kad kiti žmonės jaučia net mažiausią sodos kiekį kepiniuose, todėl ją gali keist papildomu puse šaukštelio kepimo miltelių :)
O aš užsiseivinu Velykoms. Nors tiesą sakant nežinau nežinau, ar tiek išlauksiu :D
O kaip ten su ta soda – ją reikia nugesinti prieš dedant į miltus?
Jo jo, brandinau. Bet ne Stolen ten buvo, toks keksas, atrodė maždaug kaip Tavo. Viską dariau pagal instrukcijas, nors ir skambėjo keistai. Žodžiu, mano klaidų nekartokit ;D
Citrina ir bulve, rekomenduoju tikrai :)
Rima, galima ir dvi :)
Juliana, atseit brandinai? :)) Prajuokinai :) Gal kepei stolen’ą, tradicinį vokišką kalėdinį pyragą? Jį ten kažkaip sulaisto ir paslepia ilgam.. Bet gal ne trims mėnesiams ir ne šaldytuve :))
Skanumėlis. Kepiau kažką panašaus, tik manasis buvo su sviestu ir daug daug vaisiu. Buvo laaabai skanu, tik aš, kvailelė, vadovavausi receptu iki galo, aplaisčiau romu, suvyniojau į plėvelę ir laikiau 3 mėnesius šaldytuve! Išvyniojau, o ten ne keksas, o cemento gabalas :(
Labai užburiančiai čia viską aprašei;) Galima riekelę,to su vyšnių uogiene?
Atrodo labai viliojančiai. Užsiseivinu Kalėdoms :)