dveji, ačiū ir dovana
Aš visad tikėjau, jog tinklaraštį rašau žymiai ilgiau. Na, bent jau metais. Atrodė, kad žodžiai, fotografija ir virtuvė pinte persipynė papildydami vienas kitą, o tai, kas mano lėkštėje tiek perkeltine, tiek mažumėlę ir tiesiogine reikšme tapo prieinama ir Tau, skaitytojau. Per tuos metus pakako laiko patikrinti seną tiesą – paprasčiausi dalykai yra skaniausi (geriausi, tobuliausi, nuostabiausi). Tiek virtuvėje, tiek gyvenime. Prieš dvejus metus, lygiai tokią pat snieguotą ir šaltą žiemą aplankius įkvėpimui atsirado Duonos ir žaidimų (stilizuotą istoriją su keliais lyriniais nukrypimais gali rasti čia:) Į senąjį tinklaraštį kelias jau senokai uždarytas. Norėjau naujo kelio, naujų išbandymų, naujos kokybės. Čia persikėliau po 9 mėnesių – ieškojau naujų namų. Naujus namus kuriu ir šią akimirką. Greičiausiai vėlgi laikinus, kita vertus, juk vienintelis pastovus dalykas gyvenime yra laikinumas, tiesa? Kurį laiką stebėjusi puslapio statistiką, atrinkau kelis smagesnius ir kartais netikėtus žodžių junginius, kuriuos paieškos laukelyje surinkę žmogučiai atrado Duonos ir žaidimų (man labiausiai patinka antrasis ((: priklausomybe nuo bandeliu ar galima deti kabli ant bmw318ti triušinė kepurė prie bebrienos tinkantys gerimai filologyno lakta ka indrei ir dariui valgyt pusryciam? Futbolo nuotraukos kaip atrodo lazanijos lakstai tunisas i kairinis labai raudona nosis ziema ruzavos slepetes kaip atrodo spinatai nuotrauka tortas kuri nereikia kepti ir isvis naudoti dujines Įdomu, ar atradę ir pasiliko? Pasipasakok, jei dar užklysti, ypač įdomi BMW savininko (tikiu, jog būtent jo) nuomonė (: Beje! Kažin, ar yra skaitančių tinklaraštį nuo jo atsiradimo dienos ar tų laikų, kai dar gyvenau blogspot’e? Kaip smalsu! Ir galiausiai: kaip Tu atradai Duonos ir žaidimų? Papasakok komentaruose, o po savaitės burtų keliu išrinksiu vieną žmogutį, kuriam Karališkasis Salos Paštas pristatys naujutėlaites, nepridegančias silikonines formeles patiems tobuliausiems keksiukams kepti. Išbandžiau – išties puikios! Nepamiršdama, jog Duonos ir žaidimų – maisto tinklaraštis, nutariau pakartoti patį pirmą receptą, kurį pasirinkau būti receptu-kelrodžiu skaniame tinklaraštininko kelyje (: Baklažanų, cukinijų ir sūrių apkepas arba šis tas itališkos virtuvės stiliumi – akivaizdu, jai likau ištikima iki šiol :) Ačiū Tau, kad užsuki. Miela žinoti, jog skaitytojų ratas plečiasi. Sukurdama Duonos ir žaidimų kampelį Facebook išties nesitikėjau, jog Jūsų per metus su trupučiu susirinks virš 600 ir bemaž kasdien daugės! Kiekvienas įpareigojat pasitempti :)
~~~
~ baklažanų, cukinijų ir sūrių apkepas ~
2 nedideli baklažanai
2 cukinijos
2 mozzarella rutuliukai
80 g Džiugo
100 g fermentinio sūrio (kad ir Rokiškio)
4 kiaušiniai
100 g miltų
2×400 g skardinės luptų pomidorų savo sultyse
1 didėlesnis svogūnas
3 česnako skiltelės
alyvuogių aliejaus
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
džiovintų bazilikų (visuomet naudoju daug)
Baklažanus ir cukinijas nuplauk, nusausink, supjaustyk plonomis riekelėmis, pasūdyk ir palik ilsėtis lėkštėje. Svogūną ir česnako skilteles susmulkink ir pakepk gilioje keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol taps permatomos. Tuomet supilk pomidorus iš skardinės, jei jie nesmulkinti – mediniu šaukštu atsargiai sutrink, pasūdyk, paskanink pipirais, džiovintais bazilikais ir patroškink apie 20 min. Jei padažas atrodytų per rūgštus, įberk šaukštelį cukraus. Aš paprastai daržoves dar pertrinu bulvių grūstuku. Kol padažas troškinasi, suplak kiaušinius su miltais, žiupsneliu druskos ir pipirų. Baklažanų riekeles pamirkyk plakinyje ir apkepk iš abiejų pusių aliejuje. Cukinijų riekeles kelias minutes apkepink kitoje keptuvėje įkaitintame aliejuje, kol šiek tiek sukris. Mozzarella suplėšyk į gabalėlius, likusius sūrius sutarkuok. Orkaitę įkaitink iki 150 laipsnių. Kepimo inde (įpylęs mažumėlę aliejaus) sluoksniuok: baklažanai, cukinijos, pomidorų troškinys, mozzarella, Džiugas. Kiekvieną sluoksnį papildomai pabarstau pipirais, bazilikais ir kartais druska :) Tęsk tol, kol baigsis produktai. Ant viršaus suberk fermentinį sūrį ir likusią mozzarella. Pridenk folija ir kepk apie 30 min. Likus 5 min. foliją nuimk, kad sūriai lengvai apskrustų. Arba baik kepti uždengęs – nelygu, kaip mėgsti. Skaniausias apkepas – šiltas, man visuomet dar skanesnis kitą dieną :) Neriebus, nes baklažanai, pamirkyti kiaušinio plakinyje, nepritraukia riebalų. Pavyksta visuomet :) Skanaus!
perskaičiau gerą knygą ir radau taiklų apibūdinimą, kuriuo remiantis, galiu paaiškinti savo simpatijas ir antipatijas: simpatizuoju žmonėms, kurie eina per gyvenimą degdami aistringu laužu, o ne ramiai rusendami….”
nežinau kokia jūs gyvenime, bet šiame bloge aš JAUČIU JŪSŲ AISTRA, jūs degate…ir užkrečiate kitus….pasakysiu sąžiningai, kadangi maisto blogus atradau visai nesenai, nes gaminu iš savo fantazijos, arba perkeliu į savo virtuvę kelionėse ragautus ir mane sužavėjusius patiekalus……po jūsų kuklaus atrašymo peržiūrėjau dar begalę blogų, bet…likau ištikima čia sutiktai savo pirmai meilei…:-) o pirma meilė juk nerūdija, net jei tai meilė mėlynių „pyragui”…
zvejodukra, o žinot, ką? Jūs rašot tuos žodžius, kurių slapta ar atvirai tikisi kiekvienas, rašantis apie maistą. Iš tikrųjų. Ačiū. Ir už emocijas ačiū – jas tikrai įmanoma pajusti net tarp eilučių, rašytinis žodis nėra sausas, tikrai ne.
Ir tikiuosi, jog pyragas nenuvylė :) Labai gaila, kad Anglijoje tikrų, lietuviškų mėlynių, sunku gauti. Apie mėlyniavimą jau net nekalbu :)
na va pagaliau atsiplėšiau :-)) tam, kad padėkoti, kad mane nemėgstančią uogauti jūs įkvėpėte mėlyniauti, mane nemokančią kepti tortų (šiaip gaminu dieviškai, bet matyt iš mamos paveldėjau „anti konditerės” geną :-) jūs sugebėjote „sugundyti”, ir net iš naujo įsimylėti į mėlynes, į save ir net į savo vyrą :-) ačiū
p.s. apie techninius nesklandumus parašysiu vėliau, šiandieną kažkaip nesinori gadinti mėlyninės idilijos nuotaikos
mėlynių epopėjos tęsinys :-)
dėl gražių žodžių…gaila , kad internetine erdve galima pasiųsti tik žodžius (nors stengiausi pasiųsti ir emociją), gal nepatikėsite, bet gyvenime nesu saldžialiežuvė… iš manęs sulaukti komplimento tikrai nėra lengva…nemėgstu kičo, nemėgstu neišbaigtų arba daromų „atbulom rankom” dalykų, bet žmonių rankomis sukurtas grožis mane pakelia virš žemės :-)
taigi šis mėlynių stebuklas mane privertė šiemet uogauti (ko šiaip nemėgstu) ir vakar sukau aš naują meilės romaną…
turiu nutraukti, nes gavau kavos į lovą ir naują „meilužį”…
Nesu tikra – nuoširdžiai – ar nusipelniau tiek gražių žodžių.. Ačiū. Kad skaitot ir atrandat.
Kai pasaulis tapo tokiu mažyčiu, jog šokinėjant per balas iš lėktuvo į lėktuvą per dieną tenka pakeisti keturias laiko juostas, lietpaltį pakeisti į šilkinę bliuzelę ir išklausyti pakeleivių graudžių gyvenimo istorijų…nieko nėra malonesnio kaip grįžti į savo jaukius namus ir visai nesvarbu ar į juos teks grįžti su lietpalčiu ir šilkine bliuzelę, nes net vasarą išvažiavęs savaitei nežinai ar nesugrįši į ūkanotą rudenį….tačiau taip gera atidaryti duris ir dar kartelį pačiai nustebti kokius vis tik jaukius namus pavyko sukurti savo rankom…jaukiai įsitaisius su skania kava ir žvelgiant į uosto kranus ir besileidžiančią saule kyla dar vienas jaukus noras…sukurti dar ką nors gražaus, kadangi remontą sielos draugas atsisako daryti kasmet, tai savo kunkuliuojančiam kūrybiškumui išlieti (turint labai žemišką ir sausą finansininko profesiją) tenka ieškotis kitos nišos…apžvelgiu viską aplink..viskas tobula (man)…..nepabijota spalvų ir tos uogų spalvos taip įkvepia…. sielą…namie sklinda kepamos duonos kvapas…kaip gera…ir tada prisimenu, kad ieškodama kaip išsikepti naminę duoną, suradau kulinarinių blogų klodus…..kai kuriuos įtraukiau į favoritus, bet kadangi technika neatlaiko tokių globalinių krūvių kaip homo sapiens, tai tie mano favoritai jau dingo globalinėse platybėse ir jų pavadinimų tiesa sakant man per daug…kad juos prisiminčiau….tačiau pasąmonė vis išmeta vieną nepakartojamą vaizdą: MĖLYNIŲ TORTĄ, tos nuotraukos įsirėžė man giliai giliai….o kas gilu tas tikra…imu karštligiškai ieškoti būtent TO TORTO….ryškiai prisimenu KAIP turi atrodyti TOBULAS MĖLYNIŲ TORTAS..VISAGALIS GOOGLE meta vis ne tą….ir štai kai jau beveik netenku vilties pasiekti tą tobulybę…aš randu duonosirzaidimu………ir varškės mėlynių pyragą?????
miela autore, tikiuosi, kad gyvenime nesate tokia kukli, ir turite jaukius namus ir artimą sielą, kuri jums pasako kokia jus nuostabi, nes…..jus nuostabi…
dar nepagaminau to mėlynių „pyrago”….bet net pavadinimas tortas jam lyg prastokas, nes jis panašus į dievišką skanėstą….
kai išklajoji pusę pasaulio ir jau pavargsti nuo įspūdžių, nes jau „viską” matei ir mažai kas bestebina, kad išsprūstų tas VAAAAAAAAAAAAAUUUUUU….tada visai netyčia užklysti į nuostabius svečius, kur gauni ne tik duonos, bet ir žaidimų…į namus iš iš kurių nesinori išeiti…na nebent tik tam,kad grįžti į savuosius, kur iki pilnos tobulybės grįžus, norisi rasti ne tik sodrias violetines sienas,( iš pradžių šokiruojančias šiaurietiško mentaliteto svečius, bet po to tiesiog įsimylinčius į aplinką, į save, į artimą ir nebenorinčius išeiti) bet ir tą jaukią mėlynių pasaką…..o juk kai kažko labai labai nori gauni, kas žino gal kitą kart grįžus rasiu….
o jei vis tik to šedevro gamyba vyrui pasirodys per sunki, tai tiesiog užsuksiu į svečius…į svečius kur pasirūpinama ne tik svečio kūnu, bet ir siela….į svečius į kuriuos užsukus įsimylima į….. į jaukius namus, į save, į artimą ir į pačią nuostabią šių namų šeimininkę….
p.s. ir nesijaudinkit šių nuostabių namų jau nebepamiršiu, net jei vėl pamesiu tikslų adresą…..iki
Jovita, juhū! dėl duonos :)
Dėl cream: anglai daug tų cream turi, ir single cream, ir double cream, ir clotted cream, ir whipping cream netgi :)) Dar kažko nepaminėjau turbūt :)) Visų jų konsistencija skiriasi, single cream yra kaip mūsiška grietinėlė kavai – jos nesuplaksi, tinka padažams, double cream ir whipping cream yra riebios ir tinkamos plakt desertams. Clotted cream tik šiandien pamačiau parduotuvėj :))
Išsiplėčiau, atsiprašau :) Manau, naudok itališkiems patiekalams liesesnę grietinėlę, bent jau aš taip darau The Silver spoon receptus tyrinėdama :)
Ai, ir dar: Italijoje grietinės nelabai yra tos lietuviškam skoniui įprastos, bet gali būt creme fraiche – aš ją Anglijoj už grietinę imu :)
Indre, ačiū ačiū už apdovanojimą ir gražius žodžius :) Malonu, kad skaitai ir kad truputuką įkvepiu (įkvepi mane ir tu, mirkt :)
Skiriu tau stilingiausio tinklaraščio apdovanojimią :) http://gpmagija.blogspot.com/2011/02/astrus-sukuciai.html
P.S. skaičiau seniau, skaitau ir dabar. Žaviuosi ir baltai pavydžiu kaip gražiai moki viską pateikti ir aprašyti. Geras, įkvepiantis pavyzdys. Sveikinimai :)
Duona labai skani! Tiesą sakant, tai jos greit neliko ir buvo pareikšta, kad turėsiu kepti dar ne sykį :D Tik kitą kartą karamelizuočiau svogūnus arba su ruduoju cukrumi, arba to baltojo dėčiau mažiau, ir pasimokiau, kaip reikia vynioti, kad svogūnai tolygiai pasiskirstytų.
P.S. Kadangi tu su angliška kulinarine literatūra, kaip supratau, draugauji, tai paklausiu. Cream – tai grietinėlė? Grietinės Italijoje nelabai būna? Ir jei grietinėlė, tai ta riebioji, ar liesoji? Čia į silver spoon nosį įkišau ir susidūriau su tuo paslaptinguoju „cream” :) Vai vai, kiek ten daržovių receptų!
O žinot, ką? :) Man taip gera skaityt visų jūsų mintis :) Ir antra tiek smagu, kad galiausiai kelis žodelius paliko ir tie, kurie iki šiol skaitė tyliai, juhū! :)
Ačiū,
pinavija: toji sriuba išties ypatinga, su kabliukais :))
Ona: nežinau, ar blogspot’e yra tokia funkcija, bandyk ieškot nustatymuose :)
Sigita: manęs avinžirnių manija iki šiol neapleidžia :)
rasike: kiek daug daug gražių žodžių…
Ernesta: kaip miela ir kaip smagu, kad parašei… Skanių atradimų :)
egidija: na va, ir kelionės atrado savų skaitytojų! :)
Jovita: tave labai gerai pamenu, ir tuos pomidorus pamenu, ir kaip publikavai savo bandymą pamenu :))
Kaip duona? Skani? (laikau kumščius :)
Siga: susukau galvą tau savom italijom :) Smagu, kad parašei :)
Karolina: rašysiu :) Ir tu – būtinai būtinai!
Baiba: tiek jau to tie ženkliukai ir varnelės, miela, kad užsuki :) Ir, beje: tavo lietuvių kalba – tobula :)
Viktorija: taip taip, jau seniai tą mintį rezgiau :))
Sima: miela :) Matyt, kaip ir dauguma skaitytojų – aš taip pat bemaž visus naujesnius tinklaraščius taip atradau :)
Mindaugai: aloha aloha :)) Na va, ir natūralumu traukiu, vienas netikėčiausių komplimentų :)
Dalia iš Virtienių: valio, kad prisidėjau tais visais aprašytaisiais virtuvės ritualais :) Blogosfera laiminga ir nuo šypsenų sopančiais skruostais atradus tave, faktas kaip blynas :)
Rennie: smagu matyti, kad sukūrei ir savąjį :)
Jolita: apdovanojimai yra geras dalykas, dėkui darsyk :)
Ineta: dėkui ir tau už apdovanojimą :)
Citrina ir bulve: kurgi ne, prityrusi :)) Skonių sutapimų ir aš pastebėjau :) Dėl to visad seku, ką naujo pagaminsi, ir beveik visad žinau, kad oi jau man tai tikrai patiks :)
Su dvejų metukų gimtadieniu! :) Tik dveji, o atrodai jau esanti sena, prityrusi tinklaraščių rašymo asė :) ;) Kaip šį jaukų kampelį atradau, gerai nė nepamenu, bet tikrai jau gerus metelius jį skaitau. Ir pastebėjau, kad kažkaip telepatiškai sutampa mūsų mintys apie receptus. Tiksliau tu daug sparčiau įgyvendini mintyse numatytus receptėlius, pvz. cantuccini…arba scones..arba dar kažkas buvo, jau nebepamenu :) Labai miela, kad mūsų skoniai sutampa :) Taigi, laukiame kitų skanių receptėlių ir didelės skanios sėkmės „bloginant”:)
Žaviuosi tavo blogu jau labai seniai (gėda bet nepamenu net nuo kada) :))
Beje, skiriu tau „Stylish Blogger Award”
Su gimtadieniu!!!
Beto, manau, kad esi tikrai stilinga blogere, todėl skiriu Stylish Blogger Award.
http://surfingtheworldcuisine.blogspot.com/2011/01/stylish-blogger-award-stilingiausio.html
Su gražiu gimtadieniu! Šį tinklaraštį skaitau taip seniai, kad net nepametu, kada buvo pirmas kartas. Labai gražios nuotraukos, įdomu buvo pamatyti ir kaip jos keitėsi į gerąją pusę. Sėkmės!
Dveji? Ar irgi galvojau, kad daugiau. Vienas iš tų tinklaraščių, sugundžiusių mane sukurti „Virtienius”, nes skaitydama tave juste jutau kaip jauku plakti, maišyti, pjaustyti, koks gražus procesas ne tik rezultatas… ir kad rezultatą galima ne tik susimesti į skrandį, bet ir padalinti per monitorių.
Garsiai juokiuos iš paieškos frazių.
Aloha ;)
tave skaitau, nes labiau traukia tavo natūralumas bei tavo receptai, taip ir toliau ;)
Su gimtadieniu :) Gėlės, pyragai ir žvakutės…
Suradau Tave, klaidžiodama po 52 skanias savaites, ir ilgai ilgai mėgavausi nuotraukomis, aprašymais ir receptais, taip artimais mano pasaulėžiūrai.
Nuoširdžiausi sveikinimai! :) Dabar suprantu, kodėl nesudalyvavai „Languotoje prijuostėje” apie pirmą gamintą patiekalą :D Neatsimenu tiksliai, kaip atradau Tavo tinklaraštį, nes esu jų maniake, skaitau labai daug. Bet Tavo vienas mėgstamiausių :)
Mano istorija truputi skirtinga, nes radau lapeli gana neseniai visai atsitiktinai – ieskojau nuotraukos pagal zodi „lapa” (nes as latve, ir latviskai „lapas” – „lapa”), bet cia net ne apie valgomus lapus :) . Tavo nuotraukos tasik neissirinkau, bet, kaip uzsukau i Tavo jauku pasauli, tai cia ir likau. :) Nes cia taip daug man labai labai brangu dalyku vienoje vietoje – truputis Lietuvos ir lietuviskumo (nostalgija nuo tu laiku, kai mokiausi Kaune), gera kalba, geros mintys, puiki fotografija ir, be abejo, ikvepanti virtuve (kol kas bandziau tik spanguoliu keksiuku, pavyko tiesiog puikiai).
Zodziu, aciu Tau, arba – paldies! ;) Ir nuosirdziausi linkejimai!
P. S. Labai atsiprasau, kad be „zenkliuku” rasau, bet as prie latvisko komjuterio ir truputi skubu.
Jurgita, labai džiaugiuos, kad esi su savo žaidimais mūsų blogosferoje! Čia gera užeiti, paskaityti, pasvajoti ir įkvėpti itališkų kvapų. Niekada nenustok rašiusi, tau puikiai sekasi ;)
As kaip ir daugelis, tiesiog, blaskiausi internete ieskodama paprastu receptu ir patekau pas tave. pamenu, kad „uzsiroviau” and kazkokiu salotu. pakerejo nuotraukos. niekaip nesupratau kas prie ko, galvojau rasai is italijos. kodel neklausk. uzbure rasymo stilius, uzbure paprasti receptai. isimeciau i bookmarkus ir nuo to laiko bent karta i savaite ilendu cia ;)
O taip, statistika kartais gali labai praskaidrinti nuotaiką :D Su sukaktim! Nepamenu, kaip atradau tave, bet tuomet dar gyvenai blogspot ir atsimenu, kad kepiau greitus pomidorus su mozzarella, bazilikais ir česnaku (dar buvau visą įrašą senajame bloge apie tai sukurpus). O šiandien pagaliau parsigabenau iš sodo raudonųjų svogūnų maišą. Ryt bus duona. Yes! :)
gi didieliausi sveikinimai :) smagu :)
o aš kažkaip per miglą atsimenu kaip atradau šį nuostabų kampelį… atrodo kažkokius kelionės nutikimus skaitinėjau, apie Baltarusiją gal…
labai man čia sava ir jauku :)
Sveika,
seniau šiuo puslapiu žavėjausi iš tolo :) t.y. niekad nekomentuodavau, nors be reikalo, tokio išbaigto, išgryninto stiliaus ir apipavidalinimo blog’o retai tenka pamatyti :) receptai puikūs, apie nuotraukų grožį išvis reiketų medalį padovanoti :) na tikrai labai gražu!
Tavo puslapį užtikau beieškodama keksiukų recepto, tačiau kai pamačiau kiek visokių gėrių čia yra, vienu ypu perskaičiau visus įrašus…
Sveikinu su gimtadieniu :) Linkiu visokeriopo pasisekimo, neišsenkančios kantrybės, ryžto, užsispyrimo bei vis pilnėjančios receptų knygelės :)
mano planuose daug tavo publikuotų receptų išbandymas :) Kūrybinės sėkmės ir polėkio :)
Labai sveikinu :) Tiesa pasakius nepamenu, kokio recepto ieskojau tada kai atradau tave… Bet uzkabino tie tavo ypatingi burtazodziai pries kiekviena patiekala, meniskos nuotraukos ir aisku mano mylima italiska virtuve :) Zodziu maistas kunui ir sielai :) Patikek, tu tikrai isskirtine :)
O sita apkepa butinai isbandysiu, atrodo labai viliojanciai :) Siandien beje dariau tavo karsta sokolada, pirstukus aplaizem :o) Aciu tau :)
Su gražia sukaktim :)
Ir toliau lauksim skanių receptų.
Aš turėdama gausybę daržo gėrybių (cukinijų, moliūgų, morkų…) ieškojau įdomių daržovių receptų. Ir užkliuvau už žiemiško bulvių ir cukinijų pyrago, o per vis labiausiai už vegetariško kario – taip užkibau, kad avinžirniai, dėl neaiškių priežasčių niekada nesilankę mano virtuvėje, dabar yra must-have :)
..o jau kepiniai… ir nuotraukos.. mm :)~ taip ir toliau! Ačiūūū!!
Sveikinu su Gimtadieniu!;*
gal gali pasakyti kur tu sužinojai, ką parašę žmonės, surado tavo tinklaraštį? Labai linksmos frazės;D
nesu tikra, ar nieko negaminau anksčiau iš Duonosirzaidimu, bet tikrai atsimenu, kada įsimečiau į favoritus :) ieškojau lengvos sriubos recepto, norėjau išvirti kokį skanumėlį mamai po operacijos. ir radau – cukinijų sriubą su miežiais. nuo tada ir užkibau ant šito kabliuko ;)