aliejuje virti cukinijų žiedai
Cukinijų žiedai Italijoje – vienas skaniausių vasaros delikatesų, turguose aptinkami nuo liepos iki vėlyvo rugsėjo. Maistui naudojami ir vyriški, ir moteriški žiedai, tačiau italai deda ranką prie širdies ir sako, jog skaniausi, traškiausi pavyksta būtent vyriški. Kaip atskirti žiedų lytį? Atrodytų, visai paprastai: vyriški žiedai auga ant stiebelio, moteriški vietoje stiebelio brandina vaisių.
Lietuvos turguose neteko matyti parduodamų cukinijų žiedų. Jei taip ir būtų, abejoju, ar jie būtų labai populiarūs. Paprasčiausia jų užsiauginti žaliame lietuviškame sode – manieji būtent iš ten. Cukinijų žiedai turėtų būti naudojami švieži – ką tik nuskinti, antraip suvys ir kepami praras skonį. Beje, Italijoje jie (ypač vyriški) labai dideli, lietuviškuose soduose didesnių už moterišką sprindį matyti neteko.
Fiori di zucca gali būti ruošiami keliais būdais: pamirkyti skystokoje tešloje ir tiesiog išvirti kaip spurgos aliejuje arba prikimšti sūrio (ricotta, mozzarella ir pan.), žolelių, tuomet išvirti aliejuje ar ištroškinti pomidorų padaže. Dar vienas variantas – sudėti į vasarišką daržovių sriubą minestrone. Būdų daug, svarbiausia išsirinkti priimtiniausią (ar lengviausią :)
Užbėgdama receptui už akių pažadu, kad skonis labai geras. Ypač puikūs sūriu ir žolelėmis kimšti žiedai. Valgomi, kol dar karšti ir traškūs.
~~~
~ fiori di zucca fritti ~
5 cukinijų žiedai
1/2 stiklinės miltų
100 ml labai šalto alaus arba labai šalto gazuoto vandens
kiaušinis
čiobrelių šakelė
keli šaukštai ricotta sūrio
šaukštas smulkiai tarkuoto Parmegiano-Reggiano arba Džiugo
keli baziliko lapeliai
druskos
šviežiai maltų juodųjų pipirų
alyvuogių, rapsų ar daržovių aliejaus kepti
Cukinijų žiedus kruopščiai nuplauk iš vidaus ir išorės – prie jų labai limpa žemės bei maži voriukai; nuskabyk stiebelius.
Tešlai miltus sumaišyk su kiaušinio tryniu ir čiobrelio lapeliais, įmaišyk šaltą alų (gazuotą vandenį) ir žiupsnelį druskos pagal skonį.
Kiaušinio baltymą išplak iki purumo ir atsargiai įmaišyk į tešlą.
Įdarui sumaišyk abiejų rūšių sūrius ir smulkintus baziliko lapelius, paskanink druska ir pipirais. Mažu šaukšteliu (labai atsargiai – jie trapūs) ir pirštais prikimšk du cukinijų žiedus (tik du, nes norėjau išbandyti; be abejo, galima ir daugiau :)) ir švelniai suspausk žiedlapius, kad įdaras verdant neišbėgtų.
Nedideliame puodelyje įkaitink aliejų (nuo dugno maždaug kelis centimetrus – nereikia, kad žiedai kepami plaukiotų).
Žiedus, laikydamas už kotelio, pamirkyk tešloje ir virk aliejuje kaip spurgas, kiekvieną pusę maždaug po pusę minutės, kol dailiai pagels, pavartydamas šakute.
Išgriebk ir nusausink aliejaus perteklių popieriniu rankšluosčiu, apibarstyk druska.
Kaip minėjau, valgyk dar karštus ir traškius. Italai pataria su žiedais derinti Prosecco, galima dažyti į pesto padažą ar salsa iš pomidorų, cukinijų, pipirų, tačiau skaniausia, ypač pirmą sykį, ragauti ir pažinti gryną skonį.
O iš likusios tešlos iškepami nedideli blyneliai, aptepami likusia ricotta ir paslepiami ten pat, kur ir fiori di zucca :)
Buon appetito!
Pagal Olive magazine: Italian special, June 2010.
Aiste, prajuokinai, taip smagiai suskaičiau tavo istoriją su žiedais :)) Aš lygiai tokia pat skeptikė buvau juos ruošdama pirmąjį kartą – ir nieko keista, lietuviškai virtuvei tai neįprastas patiekalas, vaikystėj mamos jo net nebūtų sugalvojusios :)
Džiaugiuos, kad nenusivylei!
Labas:) katik išsiviriau cukinijų žiedų. Iš pradžių darydama tešlą ir kimšdama sūrius į žiedą galvojau „Ką po velnių aš čia darau?” Atrodė visiškas kosmosas, nes žiedų kvapas buvo neįprastas, ir net neįsivaizavau koks bus jų skonis. Taigi kai paragavau pirmąjį nustebau, tikraj nesitikėjau tokio rezultato, ir kai jau baigiau valgyt trečią žiedą pasakiau, kad tai nepaskutinis kartas kai darau cukinijų žiedus. Tik kita kartą naudosiu ricotta (vietoj savo naudoto mocarela) ir alu.
P.S. Bandykit nedvejodami pasigaminti šį patiekalą, nes tikraj verta:)
na čia pavasarį jie irgi pakankamai brangūs, už 5 vnt. lyg ir 2 eur prašė, bet kai mes tik dviese, tai užtenka ir 5, o paskutiniu metu tai net netikrinau… Aš gaminau moteriškų žiedų (su labai mažomis cukinijomis) ir perlinių kruopų košę su šafranu, buvo žiauriai skanu.
Suprantama, kiekvienam savo :)
Aš dar labai norėčiau išmėginti juos įdarytus irgi kokiu sūriu, bet keptus ne aliejuje, o troškintus su daržovėmis jų sultyse. Arba sriuboje. Tik abejoju, ar jau pavyks šiemet, et, kaip aš prasieičiau pro jūsiškius turgus… :) Ypač kai kokiam angliškam žurnale perskaitau, jog UK sezono pabaigoje juos parduoda ryšeliais po 15 už 2 svarus, stačiai pažaliuoju :))
Pas mus turguose tų žiedų tikrai netrūksta, bet aš negaliu prisiversti valgyti reibaluose virtą maistą. Jei taip pamatyčiau restorane, ar svečiuose, tai neatsisakyčiau paragauti vieną, o namuose juk vieno nekepsi (gaila aliejaus) :). Tai vat taip su manin :).
Cha, prajuokinai :))
Iš tikrųjų laukiau, kol kas paklaus, nes skamba tai tiksliai be ryšio mažumėlę :)) O reikalas tame, kad a) ragavau pirmą kartą, todėl b) norėjau išbandyti abu variantus, t.y. c) su sūriu, d) grynus :))
Su sūriu (Be Abejo!) skanesni, po paraliais, prašoviau kaip reikiant :))
Aš tikslumo mėgėja – kodėl sūriu reikia prikimšti tik du žiedus? Ką daryti su likusiais? Ar čia sistema: man du, vyrui trys, taigi – man su sūriu, vyrui – be :)))))))
atrodo žiauriai įdomiai, jau net rezgu mintį, kur čia tų žiedų parauti :))
Rūta, mano situacija :) Norėjau išmėgint dar pernai, bet nepasidomėjau, kad vienus drąsiai galima skint, kiti vaisius veda :) Įsisuk, esu beveik tikra – nesigailėsi.
Laurindre, manieji taip pat neišvaizdūs, lyg spurgos, lyg ir ne visai :) Tačiau skonis atperka vaizdą.
Is vyrisku ziedu cukinijos neuzauga.
As siemet irgi juos isbandziau, bet kadangi as nevalgau riebaluose kepto maisto, fritiuro nenaudoju, kepiau keptuveje ir maniskiai tikrai tokie grazus nesigavo… Bet galiu uzsideti pliusiuka, kad isbandziau.
Ech, kaip pavydžiai aš vienoj savo kulinarinių knygų nužiūrinėjau šį receptą…. :) Bet, žinok, skūpumas neleido skabyti žiedų :)) Galvojau, kad geriau tegu iš jų cukinijos užauga :D Bet kad jau būna, pasirodo, ir vyriškų žiedų, tai, manau, įsisuksiu aš į juos kurią dieną :)
Mademoiselle, tikrai siūlau paragaut, labai geras skonis :)
Forelle, linksiu į taktą :)
Renata, mielai pasidalinčiau :) Tau, matyt, šie žiedai jokia naujiena, vietiniai turgūs pilni jų :)
egidija, tiesiai į dešimtuką :)) Atseit sakoma, jog vyriški žiedai stipresnio, moteriški – švelnesnio skonio, tačiau visko gali būt, jog taip bandomas išsaugoti cukinijų derlius :))
sumąsčiau kodėl italai sako, kad vyriški žiedai skanesni. o gi iš praktiškų sumetimų: jei visus nuskinsi (ir tuos, ir tuos), tai kaip tada cukinijos užderės?!
Aš kaip visada vengiu riebaluose keptų gardėsių, ir pati tokių negaminu, bet vieną mielai sukrimščiau :) TIK vieną :)
Aš šiemet irgi juos išbandžiau, įdarytus mozarelos sūriu su žolėlėmis, tikrai labai skanu
ach, tikrai nieko prieš būčiau paragauti šių cukinijų žiedų… :) gardžiai atrodo!