„sveikuoliai” sveikuoliams ir ne tik
Kažkada vaikystėje, kurią leidau jau besibaigiančio sovietmečio laikais, kuomet sviestą sverdavo ir vyniodavo į sviestinį popierių, grietinei į parduotuvę nešdavausi stiklainiuką, populiariausios buvo trys duonos rūšys: Kauno, Palangos ir Forminė, o silkę pardavinėdavo tokiose apvaliose skardinėse, panašiose į tas, kuriose laikomos vaizdo juostos, duonos skyriuje greta riestainių ir bandelių su varške galima buvo rasti sausainių brūkšnelis pyragėlių, vardu roksai. Mamos mėgstamiausi jie buvo, su arbata dažnai kapojami.
Vėliau, po gerų dvidešimties metų, kolegės buvau pavaišinta sausainiais, skambiai pavadintais sveikuoliai. Jau kad patiko, tai patiko. Manding, su roksais jie bemaž giminės (bent jau pagal formą :), tik pastaruosius gaminant naudojama žymiai daugiau miltų ir visai nenaudojama avižinių dribsnių. Roksams eilė dar ateis, kol kas virtuvėlėje – sveikuoliai. Julės penktojoj kepykloj mačiau keptus su aliejumi – dar sveikuoliškiau. Bandysiu (linkt).
Mano žmogus, vos paragavęs, pilna burna kad sušuks: juk čia sveikuoliai, jeeeee! Priėmiau kaip komplimentą. Vyrs sako, vyrs žino :)
~~~
~ sveikuoliai ~
200 g kambario temperatūros sviesto
stiklinė cukraus
2 kiaušiniai
3 stiklinės avižinių dribsnių
stiklinė arba po nedidelę saujelę smulkiai pjaustytų džiovintų vaisių (imbiero cukruje, persikų, braškių, etc.), smulkintų riešutų (naudojau migdolus)
50 g miltų
1. Sviestą sumaišyk su cukrumi, įmušk kiaušinius, supilk su miltais sumaišytus avižinius dribsnius, suberk smulkintus riešutus ir džiovintus vaisius. Masę kaip reikiant išsuk.
2. Formuok sausainius, dėk į popieriumi išklotą kepimo skardą ir kepk 15-20 min. iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.
~~~
Skanaus!
Šaltinis: Virtuvės paslaptys
Jule! Mestelėk receptuką roksų, ką? Gali ir į paštą, dėkui.
Vilma, man irgi sveikuoliai vieni iš pačiausių. Nors jei ne gerieji kolegos, kažin, ar bebūčiau paragavus kada, nes parduotuvėse sausainių niekuomet neperku. Dabar va, kai pati pabandžiau (jau kad lengva pagaminti, tai vai vai vai), ir nebežadu pirkt apskritai :)
Prajuokinai su tais amperais ir voltais :))
Ooo, sveikuoliai man patys patys skaniausi sausainiai! :) Ragauju visus šiuo pavadinimu ir pastebiu, kad skirtingų gamintojų labai skiriasi – vienų tešla kaip morengų, kiti sausesni, treti minkštesni ir t.t. Seniau labai skanūs buvo Dzūkijos, bet man tokis jausmas, kad jie receptūrą pakeitė…
O iš kitų seniau ragautų man labai patinka su saulėgražomis – tiesiog trapi, burnoje tirpstanti tešla su įmaišytomis saulėgražomis. Tešla kočiojama „šniūrais” ir supjaustoma „piršteliais”. Mano draugės mama „Klaipėdos duonoje” dirba, tai iškepdavo tų sausainių namuose. O aš atėjusi į svečius su arbata tik valgydavau valgydavau… :) (Tai buvo senais gerais mokykliniais laikais, kai kalorija buvo tas pats, kas amperas, voltas, omas ar vatas…)
mano vieni pirmųjų keptų sausainių – avižiniai – buvo žiauuriai panašūs, bet sviestas išlydomas ir dribsniai apkepinami o miltų išvis ne-ne. niam niam niam, geručiai. tokie išeidavo, kone klijuotos avižėlės. oi oi, jau net užsiilgėjau ,)
tikrų roksų receptą turiu, beje .D kadaise Elžbieta supermamose skelbė. išmėgintas nesyk ir ‘neišbrokytas’ mamos – didžiosios roksų mylėtojos.
aš galvoju, kokie man dar ten sausainiai iš tų sveikuoliškų patikę – kažin kokius pas draugę valgiau, „rūtoj” turbūt pirktus – ar ne su saulėgrąžų sėklom? nors užmušk, nepamenu, apmaudu.