Pasta bolognese – turbūt vienas skaniausių ir paprasčiausių maltos jautienos panaudojimo būdų po įvairių kotletų ir maltinukų. Kvapnus padažas iš pomidorų, raudonojo vyno, dosnaus žiupsnio įvairių žolelių, užpiltas ant pasirinktos pastos ir pagardintas kietuoju sūriu – visiškas šaltojo sezono malonumas. Idėja su moliūgais kilo visai netikėtai, mat iš aną savaitę gamintos sriubos buvo likusi dosni […]
maisto fotografija
Jį vadinu ir viens, ir du kariu. Nes jį paruošti nėra ką veikti – tilpsit į 20 minučių, o skonis nudžiugins. Iš tiesų čia didžiąją dalį darbo nudirba raudonojo kario pasta – ji, kepinti česnakai su imbieru ir žuvų padažas sukuria galutinio skonio pagrindą. Per aštru nebus, todėl vertinantieji aštrius pojūčius gali įsipjaustyti raudonos aitriosios […]
maisto fotografija
Nesugalvojau, kaip kitaip šį patiekalą pavadinti. Čia tarsi daug visko, bet tas daug nesistumdo alkūnėmis, vienas kitą papildo, todėl skonis – nuostabus. Patariu negailėti žolelių – ypač dera krapai, kalendros ir šiek tiek mėtų, būtinai – fetos ir žaliųjų alyvuogių. Daržovės greičiausiai tiktų visos mėgstamos, man puikiai susigrojo saldžiosios bulvės ir svogūnai. Naktį prieš miegą […]
maisto fotografija
Velykoms esu kiek abejinga. Nesu religinga, todėl jos man neturi didesnės prasmės – tik dar vienas ilgesnis savaitgalis ir laikas kartu, kaip ir Kalėdos. Šeima, namai, skanus maistas, jei leidžia oras – pasivaikščiojimai gamtoje. Jokios skubos, ramybė, gražus gyvenimas. Valgyt skaniai norisi ne vien per šventes :) Šie didkepsniai kuo puikiausiai tinka ir Velykoms, ir […]
kalėdos
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki šiol su ėriena neturėjau geros patirties – galbūt trūko žinių […]
kalėdos
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir už prijuosčių – iš nespalvotų nuotraukų nužvelgdavo pirkėjus ir šiaip […]