ryžiai su vištiena, vyšniomis ir pistacijomis. skubantiems lėtai

Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma.

Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis iš ausinuko trenkia rock’as.

Kur aš einu, ko aš einu? Darbas – namai, namai – darbas, užburtas ratas, į kurį įsisuki kaip voverė rate. Pakeli galvą – pietūs, pakeli galvą – laikas namo. Tokiomis dienomis įbedu akis į monitoriaus ekraną ir užsikoduoju nuo aplinkos. Abiem rankom apsikabinu garuojantį arbatos puodelį – šalti tie Senamiesčio biurai. Ir sukuosi, sukuosi, sukuosi. Šnara popieriai, stalas klote nuklotas bylomis, segtuvais ir nesibaigiančia krūva įsakymų. Pasipila skambučiai, elektroninis paštas užstringa, informatikai dingsta be žinios… Kai jau šaukštai beveik po pietų, nusileidžiu į netoliese esančią kepyklėlę brioche su plikytu kremu. Kaloringa bandelė suteikia bent kąsnelį džiaugsmo tas kelias lėtas minutes, kurias skiriu sau.

Grįžtu namo ir save pagaunu vėl skubančią: skubu paruošti vakarienę, supjaustyti, nuskusti, iškepti, patiekti ir suvalgyti. Privalau save tramdyti, nes kam verstis per galvą? Jau nebereikia, jau mano namai, mano erdvė, mano laikas. Varikliukas, įjungtas 6 ryto, niekaip nesugeba sulėtinti greičio. Pakraipau galvą, įsijungiu muziką ir valso žingsniu sukdamasi po virtuvę maišau auksėjančius savogūnus, kepinu vištieną, suberiu ryžius, įmaišau pagardus. Ir valgau kiniškomis lazdelėmis. Lėtai. Po kąsnelį. Mėgaudamasi.

Tai mano laikas.

~~~

~~~

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 vidutinio dydžio svogūnai

400 g vištienos filė

šaukštelis maltų kvapiųjų pipirų

1/2 šaukštelio malto cinamono

žiupsnelis druskos

2 šaukštai džiovintų vyšnių

500 ml vištienos sultinio

1 1/2 stiklinės ilgagrūdžių ryžių

3 šaukštai lukštentų ir sukapotų pistacijų

1. Puode storu dugnu arba gilioje keptuvėje įkaitink aliejų, jame 10 min. patroškink smulkiai supjaustytus svogūnus.

2. Sudėk kąsneliais pjaustytą vištienos filė, paskanink žiupsneliu druskos, kvapiaisiais pipirais, cinamonu, suberk džiovintas vyšnias. Puodą/keptuvę pridenk ir troškink ant vidutinės ugnies 5 min.

3. Supilk sultinį, suberk ryžius ir padidink ugnį. Kai užvirs, ugnį sumažink, puodą uždenk ir troškink reguliariai pamaišydamas maždaug 15 min. arba tol, kol ryžiai sugers visą skystį.

4. Puodą nukelk nuo ugnies, įmaišyk pistacijas ir patiek.

~~~

~~~

Skanaus!

Pagal BBC Olive magazine, november 2009, p. 70

7 Comments

Add Yours
  1. 1
    duonosirzaidimu

    Violeta, Indre, ačiū jums :)

    Violeta, kartais imu šluotą ir veju rutiną bei neigiamas mintis už durų. Bet jos grįžta. Et, niekadėjos.

    Egle, bais daug ką keist reiktų, minimum du dalykus – kardinaliai. Nelabai tikiu, kad dabar taip paprasta spjaut į stabilią darbo vietą, nevėluojantį ir nemažėjantį atlyginimą ir imtis kitos veiklos. Kad ir kaip norėtųs, kad ir kaip. Ji taip paprastai nesimėto…

    Kodėl manai, kad esu egzotikų mėgėja? :) Anaiptol, jokia čia egzotika, tik truputis įvairovės ryžių tema ;)

    ieva, visad pralinksmini, dėkui tau :)

  2. 2
    ieva

    kuodelis – labai madinga „ševeliūra“! muzika ausyse – teisinga :) o pilkos dienos, su tokiom pat pilkom mintim… praeina! pažadu ;)

  3. 3
    Eglė

    Jurga, Jurga… Jei tave paguos, nesvetimas mums visoms tas jausmas. Šiandien aš manau (rytoj jau gali taip nebūti), kad tokia savijauta yra būtina, antraip taip ir neieškotum, nerastum savęs.

    Aš nuo tokio jausmo spjoviau į viską, sutrypiau ji po kojom ir ėmiausi visiškai kitokios veiklos. Panaši savijauta aplanko, tik kitokia prasme, bent jau tikrai ne dėl to, ką veikiu.

    Ir aš prisidedu prie Vio palinkėjimų, kad tiks tas mano laikas mums visoms būtų įnamis, gyvenantis MŪSŲ namuose.

    rešęptas įdomus, bet tau, kaip visokių egzotikų mėgėjai labai tinka :)

  4. 4
    Indre

    Mmmm dar viena įdomi egzotika – reikės pabandyt savo vyriškiui užtaisyt, nors jis į visokius ananasus su mėsa įtariai žiūri :] ačiū

  5. 5
    Violeta

    Aš žiauriai nemėgstu tokio jausmo, aš jo taip nelaukiu ir taip sunkiai kamuojuosi kol jis kamuoja mane..o jis ateina vėl ir vėl. aš nekenčiu rutinos. Ji man dar nepriklauso, dar nera pulko alkanų vaikų, lankančių visus įmanomus Vilniaus būrelius.. Kada jei ne dabar galim gyventi nerūpestingai?
    Linkiu kad tas mano laikas mus aplankytu kur kas dažniau..
    Labai kvepia tavo vakarienė ;)

  6. 6
    duonosirzaidimu

    Blaškiausi tarp Can’t stop ir By the way :) Abi labaiii myliu ir, aišku, dar krūvą kitų. Puikiausiai iškrato galvą nuo visokių minčių vorų tarantulų :)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *