ir kita gyvenimo poezija + proza
Ką gaminat pietų, kai nežinot, ką gaminti? Aš – vištieną. Ar jos šlauneles! Dievinu jas traškias, bet negaliu pakęsti po jų likusio sunkumo jausmo ir kažin kokio negerumo. Ir dar ta odelė… Kai gyvenau Londone, greta buvo čikininė. Vieta, kurioje parduodavo gruzdintas vištienos šlauneles ir […]
Per savo bloginimo dešimtmetį buvau sulaukusi daugybės bendradarbiavimo pasiūlymų. Be abejo, daugelis jų buvo barterio principu. Tada man, žaliai, tai atrodė unikali galimybė: mane pastebėjo, mane kažkur paminės (!), gausiu daugiau sekėjų! Ilgainiui supratau, kad dirbu ir kruopščiai, ir atsakingai, ir dar myliu pinigus. Kas […]
Sunku įsivaizduoti tradicinius sekmadienio arba šventinius pietus be gardaus kepsnio kvapo, kutenančio nosį ir kviečiančio skubėti prie stalo. Šis vištienos kepsnys primena vaikystėje daugelio taip mėgtą netikrą zuikį. Paruošiamas lygiai taip pat paprastai, tik pagardintas žaliomis pistacijų akutėmis, kvapniais rozmarinais ir trupučiu brendžio, jei tik […]
Niekada neabejojau: patikima buitinė technika būtina kiekvienam, mėgstančiam suktis virtuvėje. Jei tik leidžia galimybės, ji padeda išvengti nemėgstamų darbų (išsukti sviestą su cukrumi ranka ar užminkyti tešlą) arba sutaupyti laiko ir elektros energijos. Savo virtuvės neįsivaizduoju be orkaitės. Joje gaminu viską: ir kvapnius pyragus, ir […]
Kai tądien sulaukiau Dalios laiško su klausimu, ar nenorėčiau paragaut Maroko, patryniau delnais. Jėga! Žinoma, kad norėčiau! Ne, ji manęs nekvietė į kvapą gniaužiančią kelionę po šią spalvingą šalį su Dainiumi ir magelanais, neskyrė pasimatymo marokietiškame restorane ir į svečius nesiūlė atlėkt – Maroko medinos, […]
Pirmas įspūdis susipažinus su nauju skoniu ir kvapu – visad ypatingas. Pamenu, tądien ilgai sukiojaus apie prieskonių lentynas dideliame prekybcentry, kol mano žmogus mindžiukavo rinkdamasis jogurtą (aš, menka jogurto mėgėja, niekad nesupratau: negi tai išties toks sudėtingas darbas?) Pirštais braukiau pažįstamus skonius slepiančius buteliukus, kol […]
