ir kita gyvenimo poezija + proza

Žyma: varškė

velykinė pascha su šilauogėmis

velykinė pascha su šilauogėmis

Man kartais būna gėda. Už pasakytus žodžius ir nepasakytus. Už žvilgsnį, galintį žudyti. Už nutylėjimą, kai norėjosi rėkti, ir už balsą, kai reikėjo patylėti. Už atsiprašau nukišimą į paraštes. Už parašytas eilutes – laiškuose, dienoraščiuose ar čia. Suklupti pasitaiko. Skaudžiai – lyg ant žvyruoto takelio vaikystėj, kai […]

varškės ir manų kruopų pyragas

varškės ir manų kruopų pyragas

Kai turiu per daug protinės veiklos (atrodo, kad galva subyrės į šukeles, o smegenys išsibarstys kaip graikiniai riešutai ir nei vienų, nei kitų nebesurinksiu), geriausiai išsitaškau su dulkių siurbliu arba fotiku. Vienintelė sąlyga – fotografuot turiu sau. Neskubant, pakrapštant nosį, išeinant laukan apkarpyt visžalių krūmų, […]

varškės pyragas su kriaušėmis

varškės pyragas su kriaušėmis

(Ne)paprastas pyragas (ne)paprastai dienai. R E C E P T A S krepšeliui: 250 g miltų 50 g cukraus 120 g šalto sviesto 1 kiaušinis + 1 šaukštas šalto vandens kriaušėms: 6 nedidelės tvirtos kriaušės 300 ml vandens 50 g cukraus žiupsnis vanilinio cukraus įdarui: […]

kuršėnų vyniotinio tortas su mandarinais

kuršėnų vyniotinio tortas su mandarinais

Kuršėnų vyniotinis man visada buvo tas desertas, kurį reikia pirkti. Namuose nei aš, nei mama jo negamindavome ir, tiesą sakant, net negalvojome, kad jį apskritai įmanoma pasigaminti pačioms! Pasirodo, galima. Pasirodo, visiškai nesudėtinga, ir pavyksta visai neprastai. Biskvitinę tešlą paruošti paprasta. Kremą – juo labiau. […]

juodos duonos trupinių desertas

juodos duonos trupinių desertas

Karštos dienos ir basos kojos. Miestas, su dulkėmis ir įkaitusiu asfaltu likęs kažkur ten, anapus greitkelio, miško ir upės. Rasota žolė rytais, o įdienojus saulė ir daug dangaus – kaip ir įprasta įpusėjus vasarai. Šalti desertai. Ne vien ledai, cassata ar šaldiklin nukištas arbūzas. Lietuviška […]

citrinos ir rabarbarai

citrinos ir rabarbarai

Niekada nebuvau didelė rabarbarų gerbėja. Kadaise pas tėvus augo vešlus jų krūmas, kurio dabar nelikę nė ženklo – panašu, kad nemeilė rabarbarams buvo apėmusi visą šeimą. Iki šiol vos gūžtelėjusi pečiais turguje praeidavau jų ryšelius ant prekystalių suguldžiusias močiutes. Man jie įsiminė kaip tiesiog rūgštūs […]