Nors dar prieš kelias dienas į plaukus sukosi pavasariu kvepiantis vėjas, šiandien vėl grįžo žiema. Kaip per ilgai užsibuvęs svečias, kuriam vis dar trypčiojant svetainėje vis dažniau imi žvilgčioti į laikrodį ir į indaplovę krauti indus. Suprask – šlepetes palik prie durų ir – iki malonaus. Kitais metais, ačiū, laimingai. Žengusi didelį žingsnį į priekį, […]
ir vegetarams
Savaitgalį prasidėjęs karantinas diktavo ir nuotaikas. Kilo daugiau egzistencinių kodėl ir kaip nei įprastai. „Problemas spręsk, su neišvengiamu susitaikyk” – šie žodžiai ne vienerius metus padėdavo išlaikyti sveiką protą, o šiais metais, gausiais išbandymų, jie kaip niekad aktualūs. Neeikvoti jėgų kovai su tuo, ko negali pakeisti? Bent jau galima būtų pamėginti :) Ir mėginti visada […]
mėsiška
Šiokiadieniais, kai po darbo dienos galva vis dar pilna miesto ūžesio, mintyse tebesuku rytojaus darbų filmuką ir tenoriu čia ir dabar išsitiesti ant sofos, gaminu troškinius. Žemiškai paprastus, kartais labai daržovinius, kartais tokius, kuriuose telpa ir mėsa, ir daržovės, ir pats skaniausias padažas. Ir sušildančius vėsiais žiemos vakarais, ir lengvesnius pavasariui atėjus. Ir, svarbiausia, tokius, […]
pietūs
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis […]