Nors rytai nubunda rasoti, o vakarai nugrojami žiogų, vasaros dar neskubu paleisti. Kartais po vakarinių pasivaikščiojimų parke ima šalti rankos ir nosis, bet užsispyrusi neslepiu suknelių trumpomis rankovėmis ir valgau ledus. Nė dienos neįsivaizduoju be salotų ir kas savaitę pagaminu po stiklainėlį kvapniojo pesto. Ir visgi mano vėjavaikiška vasara kaip, tikriausiai, ir tavo, skaitytojau, po […]
kepyklėlė
Džiaugiuos stebuklingomis vasaros dienomis. Karštomis ir visai ne britiškomis, todėl dar šimtą kartų brangesnėmis. Atsuku veidą saulei, apnuoginu pečius ir kojas, poilsio minutėlę parke sumuštinio likučiais dalinuos su balandžiais. Susikėlusi kojas ant suoliuko, užverčiu galvą į dangų. Daug judesio ten. Daug saulės, balandžių ir žuvėdrų, sraigtasparnių, į nežinomas šalis lekiančių lėktuvų ir tų didelių didelių, […]
ir vegetarams
Greta lovos vazonėlyje kvepia bazilikai, o lentynoje tarp knygų – levandų puokštė. Po virtuvės langu pamažėle rausta pomidorai, sodelio gale jau bene trečią derlių šią vasarą mezga gervuogės ir noksta slyvos. Šalia tvoros auga figmedis, o po rožių krūmu saulės zuikius vidurdieniais gaudo margas kaimynų katinas. Kas rytą, pakilusi į vonią, praveriu langą (ar kada […]
pusryčiai
Kartais prisimenu Jį. Senuosius Alma Mater kiemelius ir nuostabųjį barokinį Didįjį kiemą, laktą ir rūkyklą, morgą ir jo pačius skaniausius, puriausius, dangiškiausius varškėčius su marmeladine uogiene, istorikų valgyklą, kurioje neatsivalgydavau šviežutėlių cinamoninių bandelių, su mažučiu alaus bariuku antrame aukšte, subalansuotu vyriškajai nykstančiai fakultetų auditorijai, ir kvapu, tipišku valgykliniu, įsiskverbiančiu į visas rūbų klostes ir siūles, […]