Maisto istorijos. Jų mano gyvenime likę lygiai tiek, kiek ir kiekvieno dirbančio ir skubančio žmogaus: savaitgalį šiek tiek daugiau ir kvapnesnių, šiokią dieną – mažiau poezijos ir improvizacijų, daugiau suplanuotų valgiaraščių. Savaitgaliai, man rodos, turi būti ryškūs. Jei jau ne už lango (amžinas kiaulystės dėsnis), bent jau lėkštėj. Daug ir dar daugiau geltonos spalvos. Rytietiškų […]
pasaulio virtuvė
Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]
pietūs
Britiška virtuvė kvepia ne vien pyragais su mėsa, bulvių koše ar riebiais pusrytiniais kiaušiniais su šonine ir dešrelėmis. Tikka masala, korma, biryani, curry, balti – tai tik keli indiškos/pakistanietiškos virtuvės patiekalai, paplitę angluose ir beveik tapę jų virtuvės dalimi. Patys britai, girdėjau, pripažįsta, kad britiška virtuvė tiesiog neegzistuoja: jie pasiskolino vieną, antrą, dvidešimt devintą kolonizuotų […]
pietūs
Pasitaiko rytų, kai naują dieną pasitinku svetima pačiai sau. Be motyvacijos, be šypsenos, graužiant vidiniam kirminui. Niurnėdama išlipu iš lovos, pusvalandį medituoju vonioje, susisuku plaukus į kuodelį, apsivelku megztinį aukštu kaklu, pamirštu blakstienų tušą ir lūpų blizgį. Šiandien noriu būti nematoma. Lauke keiksnoju lietuvišką žiemą su jos minusais, pirštinėtas rankas slepiu kišenėse, o į ausis […]