Smagu sugrįžti naujais metais po beveik mėnesio tylos :) Ir grįžti su kiek kitokiu patiekalu, ne visai būdingu Duonai ir žaidimams. Apie Tailando virtuvę šiek tiek sužinojau gyvendama Londone – populiari ji ten, ypač mėgstami visokie žalieji kariai, daržovių suktinukai ir patiekalai su noodles – ryžių arba įprastų kvietinių miltų makaronais. Vertinamas švelnus kokosų pienas, […]
ir vegetarams
Nauja mėgstamiausia sriuba mūsų virtuvėje. Na, negaliu sakyt, kad visiškai visiškai nauja ir nėsyk neragauta. Labai panašią kiekvieną vasarą iš šviežių daržovių verda ir mama, ir močiutė. Tik įdeda ir dar šio bei to – iš tikrųjų nė nežinau, ko, gal daug daug meilės, bet jų sriuba visuomet pavyksta dieviška. Ši – labai panaši, tokia […]
pietūs
Žavinga senoji prieplauka, būriai laivų ir žuvėdrų, saulės kamuoliukas virš galvų kiaurą dieną, o kartais – iš kojų verčiantis mistralis. Žvejų tinklai, sumesti ant kranto, ir kasdienis žuvų turgus. Laivą supančios bangos ir sūrūs purslai, įsirausę į plaukus, laižantys veidus ir lūpas. Siauros, stačios ir kažkodėl senąjį Vilnių menančios gatvelės. Namai ir spalvingos langinės. Laipteliai […]
be miltų
Vasara tikriausiai prasidėjo ir baigėsi dar kovo mėnesį ir į Londoną (vėl) (galbūt) ateis, matyt, tada, kai aš būsiu Vilniuj. Sako, miestui gresia potvyniai, o visuomeniniam transportui – baisingi vėlavimai. Aną savaitę 2 mln litrų vandens (gerai jau, vandens iš vamzdžių, ne lietaus) užtvindė vieną metro linijų, o mūsų kiemelyje esančios terasos stogas prakiuro ir […]
pietūs
Ant sienos kabo nespalvota fotografija: šaunus dėdulė riestais ūsais šypsosi fotografui, akyse stryksi velniukai. Greta jo – signora gėlėta suknele. Ta pati, dabar stovinti už prekystalio, garbaus amžiaus apskritaveidė žilaplaukė mamma – tarsi kokybės garantas, sergėjantis picų fabrikėlį daugelį metų. Pokalbį pradedu daininguoju buona sera, šypsena ir… pasimetusiu žvilgsniu. Prieš akis lyg ant Milano podiumo […]
~~~ Su vėsiais rytais, žalumą beprarandančiais medžiais ir pirmosiomis (artėjančiomis) šalnomis mane aplanko melancholija. Ruduo ateina ir neatsiklausia, ar yra laukiamas. Jei vasaros karščiai ir žaluma neskuba džiuginti, ruduo šast – kur buvęs, kur nebuvęs, jau staiposi po kiemą, apgobęs rytus stora rūko marška, drėgna vėsa ir, dažniausiai, lietumi. Saulės vis mažiau ir mažiau, ir […]