Farinata – tai toks gudrus itališkas pavadinimas, po kuriuo slepiasi visai paprastas ir sveikuoliškas kepinys iš avinžirnių miltų, vandens, aliejaus ir žiupsnio druskos. Pagal skonį ir aplinkybes skanu įberti kedrinių pinijų, pabarstyti žolelėmis ar gaminti taip, kaip aš – su cukinijos griežinėliais, graikiniais riešutais ir rozmarinais. Man visai patiko. Avinžirnių miltai kvepia žirniais, o pati […]
Atostogauti yra gera. Netgi viduržiemį. Viduržiemį – ypač. Kai rytais visus pažadina nenuoramos žadintuvai, kai tenka skubėt į darbus, bristi per pusnis, atsikasinėti automobilius ir keiktis spūstyse, aš palaimingai sapnuoju kažkelintą sapną. Tingiai rąžausi, pramerkiu akis ir nusprendžiu, kad dar anksti, kad keltis juk nereikia, galima patinginiauti ir neskubėti. Šiandien praleisiu dieną taip, kaip noriu […]
Labiau už viską norėčiau saulės ir išsitiesti žalioje pievoje. Skaičiuoti debesis, graužti smilgą ir į dangų paleisti dievo karvutę. Nudegti nosį ir pasipuošti strazdanomis. Prisiskinti glėbį ramunių. Įmerkti kojas į ežerą ir sklaidyti smiltis. O vakare, suokiant lakštingaloms, po obelimi gerti arbatą ir kalbėtis. Iki išnaktų, iki paryčių, kol saulė nurausvins dangų. Visa tai bus, […]
Kai miestas brenda į juodą lyg šokolado glaistas naktį, tarsi karoliukais pasipuošusią įžiebtais žibintais, namuose išjungiu šviesas, užžiebiu žvakes ir leidžiu mintims skrieti tolyn. Dėlioju prisiminimų paveikslėlius, atminties užkaboriuose ieškau trūkstamos dėlionės dalies. Ką daryčiau kitaip, ką keisčiau, ko atsisakyčiau ir ką norėčiau pamiršti. Kai kurie prisiminimai, atgimstantys sapnuose, slegia sunkiu nuoskaudos, principų ir išdidumo […]