Vasara už lango, lietaus nuplautos besibaigiančios braškės, indelis sūrio, pusė puodelio saldintos kvapnios arbatos ir sausainių trupiniai. Mažiau laiko prie orkaitės, daugiau laiko sau ir mums. Septyni šaukšteliai didžiausiems smaguriams (ir dar vienam mažam, bet oriam pretendentui). Ar ir jus kartais aplanko tas jausmas, kai po gero deserto atrodo, kad diena pasisekė? Tai štai, ir […]
ir vegetarams
Kupinos saujos pavasario. Tokio visokio, su degustacijomis, renginių lankymais, naujomis knygomis, skaniais susitikimais su seniai matytais, su pirmaisiais gimtadieniais ir žingsneliais, imančiais žydėti sodais ir naujais, įdomiais darbais, neišmiegotomis naktimis ir apsivertusiomis dienomis. Karamele ir dar daugiau karamelės. Pamenat irisus? Tuos mažus, kvadratinius dalykėlius, limpančius prie dantų ir tirpstančius burnoje. Arba karvutes. Skaniausias šviežias, kurias […]
kepyklėlė
Diena buvo puiki. Vėl po ilgo laiko visi kartu, po vienu stogu ir prie vieno stalo. Dalinomės istorijomis ir džiaugsmais, šypsenom ir maistu. Gabalėlis pyrago – be jo šventė tebūtų tik susirinkimas, sakė Julia Child. Itališkojo tiramisù junginys su amerikietiškuoju cheesecake – tobulas. Vienas ingredientas papildo kitą: Marsala puikiai dera su kava – neįsivaizduoju […]
pasaulio virtuvė
Užmiegotom akim stovi minioj žmonių viena ranka laikydamasis geltono turėklo, kita tvirtai spausdamas knygą arba rytinį laikraštį, metro lekia tolyn, už langų tunelio tamsą keičia stočių šviesos; stoja, veidai mainosi, kažkas snaudžia, kažkas niūniuoja, kažkas švilpauja, kažkas dažosi blakstienas ar lakuojasi nagus, kažkas migdo kūdikį, kažkas bučiuojasi ar tyliai šildo vienas kito delnus. O požemiuose […]
desertai
Gyvenu kažkur tarp šiandien ir rytoj. Kažkur per vidurį tarp noriu ir bijau. Pusiaukelėj tarp taško A ir B. Šimtus kartų mintyse persuku filmą apie tai, kad reikia ir kam to reikia? Nemoku pabėgti nuo minčių. Jos per greitai apsigyvena mano galvoje ir kasdien, kas akimirką stumdosi viena per kitą šaukdamos. Aš nemoku medituoti. Nemoku […]
pietūs
Tabula rasa. Švarus lapas, kuriame neįspaustas nei vienas žodis, neišlieta nei viena eilutė. Po truputį prisipildantis, raidė po raidės, skiemuo po skiemens, mintis po minties. Pasileidžiantys sakiniais po baltas pievas lyg juodos avys. Kartais triukšmingai, irzliai ir nevaldomai, kartais kukliai, švelniai ir romantiškai. Nelygu diena, nuotaika, įspūdžiai. Kartais įkvėpimas išsivaduoja kaip prastas tualetinis vanduo, kartais […]