Atostogauti yra gera. Netgi viduržiemį. Viduržiemį – ypač. Kai rytais visus pažadina nenuoramos žadintuvai, kai tenka skubėt į darbus, bristi per pusnis, atsikasinėti automobilius ir keiktis spūstyse, aš palaimingai sapnuoju kažkelintą sapną. Tingiai rąžausi, pramerkiu akis ir nusprendžiu, kad dar anksti, kad keltis juk nereikia, galima patinginiauti ir neskubėti. Šiandien praleisiu dieną taip, kaip noriu […]
desertai
<…> Mano ranka nesąmoningai delsia, it žiogas prie skanėstų puokštės. Juos saugo organinio stiklo dangtis ant padėklo; kiekvienos rūšies pavadinimas gražiomis raidėmis užrašytas ant dangčio. Jaudinantys pavadinimai. Kartūs apelsininiai sausainiai. Abrikosinio marcipano bandelės. Rusiškos vyšnios. Balti romo triufeliai. Baltasis Manonas. Veneros speneliai. <…> Kaip gali kas nors užsisakyti daiktą tokiu pavadinimu? Tačiau atrodo nuostabūs, apvalūs […]