Yra receptų, kurių lyg ir nereikėtų tobulinti. Jie jau nepakartojami. Kaip ir ši bananų duonelė. Girdėjau atsiliepimų, kad ji daugelio mano skaitytojų mėgstamiausia (juk taip?!), mano taip pat. Sodri, kvapni, neatsivalgoma. Ko dar reikia? Bet kartais imi ir sukvailioji. Ir iš tų improvizuotų kvailysčių gimsta įdomūs dalykai. Štai užvakar akys užkliuvo už trijų veidą praradusių […]
be miltų
Aš pavasario vaikas. Sningančių obelų sodų, pienių pievų, žydinčių alyvų ir ilgų vakarų. Ir tie gimtadieniai kaskart vis kitokie. Ar prisimenu geriausius? Žinoma. Bet kiekvienas jų savaip brangus. Ir tie, kurie ašaroti, ir tie, kurie sutikti išjungus telefoną, ir tie, anapus Lamanšo, ir tie, terasoj geriant vyną, juokiantis ir einant namo vis tyliau skambant miestui ir […]