Man galetės – bene paprasčiausi pyragai. Trapią tešlą paruošti itin paprasta, o įdarą susigalvoti gali tokį, koks tik šaus į galvą: saldų, pikantišką, kepti didelius ar mažučius pyragaičius. Šįsyk, sunokus vyšnioms ir persikams, renkuosi saldų pyragą. Į saldžią tešlą įtarkuotas žiupsnis apelsino žievelės švelniai dera su vaisiais ir uogomis. O subtilus morengas padengia pyragą puriu […]
Kai prieš kelias dienas niekaip negalėjau prisiminti, kaip sudėliotas mano tinklaraštis, žvilgtelėjau į paskutinio įrašo datą – beveik mėnuo! Mėnuo tylos, neatsakytų komentarų. Mėnesį fotoaparatas dulkėjo stalčiuje. Mėnesį gyvenau aukštyn kojomis, lėktuvuose, virš debesų, kitomis mintimis. Buvau rudenėjančiame Vilniuje – pirmąsyk po kelerių metų. Namuos. Neplanuotai. Jaukiai ir šiltai. Ten medžiai jau dėvi spalvingas kepures, […]
…už praviro lango tolumoje tekės Sena, vėjas plazdens ilgas baltas muslino užuolaidas. Ryte kambarį pro suveriamas langines šildys saulė, aš tyliai šypsosiuos, trupinsiu obuolių pyragaitį čia pat lovoje ir mažais gurkšneliais siurbčiosiu žolelių arbatą. Perpiet pirksim sūrių, šviežios duonos ir vyno, o vakarop klausysimės šurmuliuojančio miesto ir vaikščiosim vaikščiosim vaikščiosim laiko nugludintais akmenimis grįstomis gatvelėmis… […]