Besibaigiantis ruduo mūsų namuos nubyra kaštonais. Tais, iš svečių šalių, taisyklingai kaštainiais vadinamais. Numanau, kad didelės dalies skaitytojų jie (kol kas) nežavi. Vistik, nors Lietuvoje neatrodo populiarūs – pavyko rasti tik gerai paieškojus (ačiū, G.!), į tinklaraštį rudeniop užklysta ieškantieji kaštainių kepimo pradžiamokslio. Jų skonis? Tarsi valgytum bulvę ar virtas pupas, burbtelėjo vienas draugas. O […]
Kartais nereikia beveik nieko. Tik laikytis už rankų. Tavęs ir manęs. Tylaus kvėpavimo greta, pianino ir istorijos iš grotuvo. Pavasariškai nusidažiusios dienos, spalvų už lango ir arbatos puodeliuose. Sriubos. Tirštos, sočios ir aromatingos. Kiek egzotiškai kvepiančios apelsinais, prabylančiais su kiekvienu šaukštu – neįkyriai ir švelniai. Morkos nudažo sriubą apelsino geltonio spalva, lęšiai ir žiupsnis […]
Ši sriuba yra beveik iš nieko. Daržovės sezoniškos, todėl kainuoja praktiškai centus. Tikrai taip, nes mūsų taupymo akcija įgauna pagreitį. Medumi paskanintą auksinę morkų sriubą skiriu tiems, kurie mėgsta išgrynintą skonį ir jaukias spalvas; tiems, kuriuos sulijo; paniurusiems ir kamuojamiems rudeninės melancholijos; peršalusiems ir praradusiems polėkį; laimingiems ir ieškantiems laimės; svajotojams ir realistams. Tereikia pusvalandžio, […]
Minimalistinę, t.y. be jokių papildomų priedų, tokių kaip bulvės, morkos ar įmantrūs prieskoniai, ir tirštą moliūgų sriubą pamėgau tik nuosavame sode užsiauginusi šių nuotaiką keliančios spalvos vaisių. Šlakelis grietinėlės arba grietinės ją tik dar labiau pagerina. Skanumėlis. ~~~ ~~~ Net ir tokia cinikė sriubų atžvilgiu kaip aš jų naudą supranta tik iš užkampio užklupta nelemto […]