Kalėdos – tai metas, kai kiekviena akimirka atrodo ypatinga, o skoniai įgauna magiško žavesio. Labai mėgstu visus aguoninius kepinius, ypač per šventes, kai jie konkuruoja su cinamonu prikvėpintais gardėsiais. Sunku atsispirti – o ir nereikia, juk pačios gražiausios žiemos šventės nutinka vos kartą metuose. Šis kalėdinis aguonų tortas su bruknėmis – ne tik saldus desertas, […]
desertai
Juodkrantė kasmet pasitinka glėbiu saulės ir jūros. Galbūt mums taip sekasi, o gal esame įminę žemės tarp dviejų vandenų paslaptį, kad ji taip noriai mus priima. Savaitė čia – laikas, kurio lauki visus metus, o tada jau jo nebeskaičiuoji. Juokauju, kad mūsų vasara susideda iš dviejų dalių: jos pradžios ir pabaigos laukimo. O šįkart dar […]
kalėdos
„Už kiekvieno stipraus vyro tikrai stovi stipri moteris“, galvojau, užversdama paskutinį J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knygos „Ponios Smetonienės virtuvė“ puslapį. Ir kaip turėjo būti įdomu gyventi pirmųjų emancipuotų moterų laikais. Ponia Sofija Smetonienė – išskirtinė savo laikmečio dama, charizmatiška ir iš prigimties lyderė, tapusi prezidentiene – pirmąja šalies ponia, Lietuvoje rezidavusių diplomatų įvardyta kaip „geriausiai apie […]
kalėdos
Aguonų kepiniai – žiemos švenčių klasika, o sūrio pyragus tikriausiai mėgsta visi. Du pyragai viename – tiek laiką tausojantis sprendimas, tiek ir skonių fejerverkas. Aguonos ir maskarponė papildo vienas kitą, namai kvepia nuostabiai – saldu saldu, visiškas dangus. R E C E P T A S Aguonų ir sūrio pyragas 12 gabalėlių Gaminti 1,5 val. ir laikas […]
kaip pas mamą
Traškūs ar minkšti? Visų skirtingi favoritai, galvojau traškindama tuos traškiuosius kūčiukus iš parduotuvės ir vis užmesdama akį, ką ten „Notting Hille” veikia Julia su Hugh (kalėdinis laikotarpis man – filmų apie Kalėdas, meilę ir kitus gražius dalykus laikas. Tada joks saldu negali būti per saldu. Norisi daug ir dar daugiau, didelėmis porcijomis). Kiek save pamenu, […]
ir vegetarams
Tą dieną namai kvepėjo apelsino žievelėmis. Dubenyje mažais laipteliais kilo žvilgančių vanilinių baltymų pusnys, šiltoje orkaitėje atgimusios lengvais it pienės pūkas morengais. Kepintų riešutų luobelės, patrintos tarp pirštų, virto dulkėmis. Spintelės kamputyje kaip kiniškas žibintas švietė abrikosų uogienės stiklainis. Į tešlą byrėjo traškūs aguonų grūdeliai, o į rikotą – cukraus pudros smiltys. Taip gimė mano […]