Atėjus geriems orams ir vasarai, visada svajoju apie gyvenimą geltoname namuke raižytomis langinėmis, stovinčiame kur nors užmiestyje, penkių trobų kaime, o aplinkui – žalia žalia, pievos ir miškai. Sėdėčiau sau šezlonge, gerčiau šaltą vyną ir skaityčiau knygas. Čia vakarais. Basomis kojomis liesdama rasotos žolės kilimą pasitikčiau saulę. Savaitgalio rytais dengčiau pusryčių stalą krakmolyta staltiese, pamerkčiau […]
pusryčiai
Kartais prisimenu Jį. Senuosius Alma Mater kiemelius ir nuostabųjį barokinį Didįjį kiemą, laktą ir rūkyklą, morgą ir jo pačius skaniausius, puriausius, dangiškiausius varškėčius su marmeladine uogiene, istorikų valgyklą, kurioje neatsivalgydavau šviežutėlių cinamoninių bandelių, su mažučiu alaus bariuku antrame aukšte, subalansuotu vyriškajai nykstančiai fakultetų auditorijai, ir kvapu, tipišku valgykliniu, įsiskverbiančiu į visas rūbų klostes ir siūles, […]
pusryčiai
Stogais nuslysta saulės spindulys. Paliečia raudonas aptrupėjusias čerpes ir stoglangius, čiuožia kaminais ir antenomis, apsilanko balkonuose, išpuoštuose raižytomis grotelėmis, sublizga stikluose ir paglosto pro langus žiūrinčius narcizus, atsispindi katino akyse. Apšviečia ir ištirpdo pakampėse pasislėpusias baimes ir nerimus. Pramerkiu akis. Rytas. Iš saulės kelionės mano langu spėju, kad ganėtinai ankstyvas. Užsimerkiu ir bandau suskaičiuoti savaitės […]
pusryčiai
Per atostogas bandau keisti įpročius. Įsisenėjusius ir beveik įaugusius iki kaulo. Bandau nebeskubėti ir ramiai plaukti pasroviui. Pamatyti smulkmenas ir mažus dienos stebuklus. Atsibudus nepulti paknopstom iš lovos ir nesiversti per galvą. Mėgautis akimirka. Skinti dieną. Stengiuosi atsakingai papusryčiauti. Šiokią dieną, eilinę ir įprastą, pusryčiams paprastai neturiu laiko ir ūpo. Anksti išsiritus iš lovos apie […]