Dabar sunku patikėti, kad pomidorai, Naujojo Pasaulio užkariautojų laivais pakliuvę Italijon, vos nenuriedėjo į kulinarijos užribį: buvo pravardžiuojami velnio vaisiais (nes atrodė įtartinai raudoni) ir kaltinami beveik tomis pačiomis nuodėmėmis, kaip ir laužų dūmams pasmerktos raganos. Net kultūringasis Renesansas neužstojo jų nuo įtarios visuomenės, tikėjusios, jog pomidorai sukelia ligas, išsiurbia gyvybines jėgas ir tiesiog nuodija […]
pietūs
Jei dar nematėt, kas savaitę trečiadieniais labai greitų ir gardžių (trunkančių pagaminti iki 30 min.) pietų ir vakarienių receptais dalijuosi DELFI. Rodau tai, ką valgome mes, kartais kiek pastilizuoju, kartais dalijuosi grynu produktu. Užsukit, įdomu, ką manot, ar bandėt, ar patiko, galbūt ką nors keitėt? Kiekvienam kūrėjui atgalinis ryšys svarbus, aš jokia išimtis. Po reklaminės […]
maisto fotografija
Velykoms esu kiek abejinga. Nesu religinga, todėl jos man neturi didesnės prasmės – tik dar vienas ilgesnis savaitgalis ir laikas kartu, kaip ir Kalėdos. Šeima, namai, skanus maistas, jei leidžia oras – pasivaikščiojimai gamtoje. Jokios skubos, ramybė, gražus gyvenimas. Valgyt skaniai norisi ne vien per šventes :) Šie didkepsniai kuo puikiausiai tinka ir Velykoms, ir […]
ir vegetarams
Esu tas žmogus, kuris pomidorus, agurkus ir ridikėlius valgo kiaurus metus. Žinau visas tas kalbas apie popierinį žieminių daržovių skonį (tik tie, kurie taip sako, tikrai nėra ragavę popieriaus), bet daugelis šitaip sakančių nustebtų, kokių visiškai puikių pomidorų žiemą galima rasti šiais moderniais laikais (o apie tai, kur jie užauginti ir kiek kelio nukeliavo paprastai […]
mėsiška
Žiema turi savo patiekalus. Ir jeigu mėgstate troškinius, kuriuos užtenka pašauti į orkaitę, o po kelių valandų kibti į sočius pietus, žinau, kad šis receptas jums patiks. Labai lėtai ir ilgai sodriame, kvapniame pomidorų ir raudonojo vyno padaže troškina ėriena yra labiau nei nuostabi. Iki šiol su ėriena neturėjau geros patirties – galbūt trūko žinių […]
maisto fotografija
Istorija apie kalėdinę antį. Netoli mūsų namų Londone buvo mėsinė. Labai britiška (mėsininkas Pete’as šnekėjo tokiu sodriu Rytų Londono dialektu, kad ilgainiui praradusi viltį jį suprasti, ėmiau linksėti atsakymus į visus jo klausimus), nedidelė, valdoma šeimos, kurios herojai su prijuostėmis ir peiliais – rankose ir už prijuosčių – iš nespalvotų nuotraukų nužvelgdavo pirkėjus ir šiaip […]